• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Bažnyčia Laisvė ir rėmai, dvasia ir tiesa. Iš naujo atrasti biblinį šlovinimą - Puslapis 3

Laisvė ir rėmai, dvasia ir tiesa. Iš naujo atrasti biblinį šlovinimą - Puslapis 3

El. paštas Spausdinti PDF
Straipsnis
Laisvė ir rėmai, dvasia ir tiesa. Iš naujo atrasti biblinį šlovinimą
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Puslapis #
Visi puslapiai

2. Laiškas romiečiams

Kitos mano pasirinktos „eilutės“ yra visas laiškas romiečiams (platesnį čia pateiktų argumentų aprašymą galite perskaityti mano komentare New Interpreter’s Bible, 10 tomas).  Be abejonės, čia turime tenkintis vos paviršutiniška apžvalga, tačiau ir tai galbūt paskatins jus sugrįžti ir naujai perskaityti šią nuostabią ir neišsemiamą knygą. Jau pačioje jos pradžioje (1,5) Paulius pareiškia, kad Jėzaus Kristaus evangelijos tikslas yra skleisti tikėjimo klusnumą visose pagonių tautose; ir šis „tikėjimo klusnumas“, jei pažiūrėtume į jį iš arčiau, yra žydiško atsako Dievui santrauka: „Klausykis, Izraeli! JAHVĖ yra mūsų Dievas, vien tik JAHVĖ“ (šia fraze prasidedanti Šema malda, žr. Įst 6,4-9; 11,13-21; Sk 15,37-41).  Pauliui tai, iš esmės – Įstatymo išsipildymas, kad visų tautų žmonės ateitų šlovinti ir mylėti vienintelį Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievą. Tam tikra prasme, tai – viso laiško romiečiams esmė, jei pažvelgsime į teologinio išdėstymo išvadą. Skaitydami 15,7-13 matome, kad pagonys prisijungia prie Izraelio ir šlovina vienintelį Dievą, nes Jesės atžala buvo prikeltas iš numirusių. Čia Paulius visiškai sutinka su Apreiškimo 4 ir 5.

Tačiau kaip nuo pirmojo skyriaus jis prieina šių išvadų penkioliktame? Kaip tai visuomet atsiskleidžia žydiškoje tradicijoje, tikrasis šlovinimas ir iš tiesų žmogiškas gyvenimas, kurį jis palaiko, priešpastatomas stabmeldystei ir žmogiškai pagonybei. Tačiau pagrindinė žmonijos problema, pasak Romiečiams 1-3, nėra nuodėmė, o stabmeldystė – nesugebėjimas šlovinti, kas veda prie (nors tai – daug gilesnė problema) negebėjimo žmoniškai gyventi. Todėl nėra ko stebėtis, kuomet Paulius, aiškindamas, ką Dievas atliko, kad ištaisytų šią situaciją, pabrėžia, lygiai kaip ir Apreiškimas, Mesijo, Jėzaus ištikimybę per pasiaukojančią mirtį (3,21-26). Tada, apžvelgdamas tinkamą atsaką, jis paaiškina, kad Abraomo tikėjimas ir buvo tikras šlovinimas, kuris skelbė kūrėjo Dievo galybę – mirusiems suteikdamas gyvybę ir iš nebūties kurdamas būtį (4,18-25). Nenuostabu, kad (vėlgi, kaip ir Apreiškime) tie, kurie šlovina Dievą, taip neša derlių, vykdo Dievo planą. Jiems priešpastatoma stabmeldystė, sąlygojanti žmonijos nevaisingumą ir, galiausiai, mirtį.

Po to, Romiečiams 5-8 (dažnai tai praleidžiama, nors yra galinga ir esminė tema) Paulius pasakoja Išėjimo istoriją, tačiau dabar Išėjimas yra Kristus (apie tai esu parašęs straipsnį “New Exodus, New Inheritance: the Narrative Substructure of Romans 3-8“ in Romans and the People of God: Essays in Honor of Gordon D. Fee on the Occasion of his 65th Birthday, ed. S. K. Soderlund and N. T. Wright. Grand Rapids: Eerdmans 1999, 26-35 p.).  Dievo tauta brenda per krikšto vandenis (6 skyrius), per vandenis, kurie vergus paverčia laisvais, jie ateina prie Sinajaus kalno (7 skyrius), tačiau supranta, kad Įstatymas negali duoti pažadėtosios gyvybės.  Tačiau tuomet, kaip ir Apreiškimo 5, jie atranda, kad Mesijas atliko tai, ko nesugebėjo Įstatymas, ir čia, Romiečiams 8, jie keliauja link paveldo, tačiau jau nebe geografinės teritorijos ir tikrai ne link ateinančio gyvenimo bekūniame „danguje“, o visiškai atnaujintoje kūrinijoje, kur Paulius, kaip ir Apreiškime, skelbia, kad jie „viešpataus“ (5,17). Per atnaujinimą ir prikėlimą iš numirusių, Dievas išlaisvins pačią kūriniją nuo pragaišties vergovės (8,18-25). Ir tuomet, kai jie šlovina Dievą, vadindami jį Aba, Tėve, besimelsdami jie viduje išgirsta Dvasios balsą, pakimba tarp kūrinijos ir naujosios kūrinijos, tarp mirties šiandien ir pažado gyventi (8,26-27). Tuomet jie supranta, kad taip jie tampa panašūs į Dievo Sūnaus, šeimos pirmagimio, pavidalą (8,29). Čia atsiveria tai, apie ką Apreiškime, kai šioje knygoje rašoma apie Pradžios 1, buvo galima tik numanyti. Žmonijos tikslas – būti Dieviškojo paveikslo nešėjais, atspindėti jį likusiam pasauliui, ir tai, kaip Paulius rašo laiške kolosiečiams 3,10, pasiekiama per Kristų. Iš tiesų, tai – šlovinimo širdis – kad į kūrėją ir atpirkėją žvelgtume pilni meilės bei dėkingumo ir būtume atstatyti kaip visaverčiai žmonės ir per tai taptume Dievo įgaliotiniais kūrinijos išgydymui. 

Taip Paulius pats giliai atsidūsta maldoje, kuomet kovoja su Izraelio pagal kūną padėtimi ir su keistais uždaviniais, kurie dabar išsipildo Mesijuje. Per juos pagonys tampa Dievo tautos dalimi, sukelia žydų pavydą ir taip išgelbsti „visą Izraelį“. Iš tiesų, Pauliaus ašaros ir jo troškimo išsipildymas Mesijuje mums primena Apreiškimo Jonui 5. Ir vėlgi, 11 skyriaus pabaigoje viskas užsibaigia iškilmingu, bet ekstatišku šlovinimu  Dievui – išmintingam ir galingam kūrėjui bei atpirkėjui (tad jei manote, kad iškilmės ir ekstazė yra vienas kito priešpriešos, dar kartą skaitykite Pauliaus žodžius ir iš naujo įvertinkite savo nuomonę).

Tai mus atveda prie dar vieno iš esminių Naujojo Testamentų teiginių apie šlovinimą: Romiečiams 12,1-2. „Dėl Dievo gailestingumo,“ – rašo jis, – „raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą“. Tai – tikras šlovinimas; šlovinimas, kurio metu tikrasis žmogiškumas tampa toks, koks ir turėtų būti. Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią ¬ kas gera, tinkama ir tobula.  Kūnas ir protas turi veikti kartu – vėlgi, jokio dualizmo kvapo čia neužuosi. Ir, ant gailestingumo bei meilės pamatų, aukodami savo kūnus kaip tikrą šlovinimą, turime ieškoti atsakymo į klausimą: kas patinka Dievui? Reformacijos vaikaičiai (kaip ir šio straipsnio autorius) esame taip išmuštruoti išteisinimu per tikėjimą, kas iš tiesų yra pamatinis laiško mokymas, kad per greitai pamirštame, kad kuomet Paulius ateina šlovinti ir paklusti, jis be galo džiaugiasi (tiek čia, tiek kitur) skelbdamas, kad ką bedarytume Kristuje, pasikliaudami Dievo malone, viskas patinka Dievui. Tai iš tiesų neprieštarauja išteisinimui per tikėjimą. Čia pat, laiške romiečiams, tai ir veda link išteisinimo per tikėjimą. Pelagianizmo ir arminianizmo įvairiose jų formose baimė kartu su galbūt įvairiausiomis psichologinio spaudimo apraiškomis mus privertė apleisti Pauliaus taip stipriai pabrėžiamą mokymo elementą. Tai – pamatinis aspektas jo etikos ir šlovinimo formavimui. Pasak Pauliaus, atsisakyti to, kas „tinkama Dievui“, nereiškia nusisukti nuo nusižeminimo ar nuolankumo. Jam tai reiškia nepaklusnumą. Taip pat tai, turbūt, reiškia, kad mes arba bandome pasitenkinti patys, arba patenkinti kitus – galbūt netgi Imperiją! 

Romiečiams 12-15, Paulius bando iš įvairių perspektyvų panagrinėti klausimą: ką atnaujintai, perkeistai Dievo tautai reiškia gyventi pagoniškame pasaulyje. Negalima, kad Romiečiams 13 neleistų pamatyti galingą griaunamąją šio teiginio prigimtį – lygiai kaip ir kiti panašūs teiginiai ankstesnėje šio laiško dalyje. Vieninga bendruomenė, suformuota nepaisant kultūrinių ir rasinių sienų, prisiekusi ištikimybę vieninteliam Viešpačiui ir laukianti ateisiančio teisingo jo teismo. Tai – planas, kuris turėtų Cezarį priversti drebėti. Ir galiausiai, kaip tai matome 15,7-13, Mesijas pakyla valdyti tautų, ir į jį jos sudeda savo viltis. Todėl perkeistoji bendruomenė, nepaisydama sienų, šlovina vienintelį Dievą, kuris apsireiškia Mesijuje. Baigiamasis šlovinimo himnas (doksologija) 16 skyriuje ir vėl mums primena šias nagrinėtas temas ir jomis džiaugiasi atiduodamas garbę Dievui ir Mesijui. Atpažinti, kad laiškas romiečiams pirmiausiai yra laiškas apie šlovinimą, reiškia iš naujo jį skaityti apreiškimo šviesoje.


Atnaujinta ( Sekmadienis, 01 Spalis 2006 11:46 )  

Prisijungę

Mes turime 5551 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia Bažnyčia Laisvė ir rėmai, dvasia ir tiesa. Iš naujo atrasti biblinį šlovinimą - Puslapis 3

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. (ap. Petras)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia