V. Įšvados

Po to, kai „daugelį įkaitų atidaviau likimo valiai“, baigdamas norėčiau dar kartą pabrėžti tai, kas mano manymu yra svarbiausia. Jėzaus Kristaus evangelija nuo pat pradžių neteigė, kad nusidėjėliai tiesiog išvengia teismo. Evangelija – tai kelias, kuriuo per išgelbėjimą ydingi žmonės gali iš naujo atrasti, ką reiškia būti tikru žmogumi ir tapti Dievo meilės, išminties, kūrybingo žavesio pasauliui nešėjais. Ir nors kalbėjau neslėpdamas, kad esu anglikonas, jaučiu, kad daugelyje kitų Dievo Bažnyčios sambūrių girdžiu natūralų šių idėjų rezonansą, ir tikiuosi, kad kitas tradicijas atstovaujantys skaitytojai priims tai kaip stimulą iš naujo perversti Raštą ir su nauju užsidegimu imtis liturgijos ar naujų šlovinimo formų. Gyvename jaudinančiais ir pavojingais laikais, ir Jėzaus Kristaus evangelijas mums kviečia gyventi būnant karalystės žmonėmis, atspindėti Dievo paveikslą pasauliui. Priemonė šiam tikslui pasiekti yra tikrojo, visagalio, kūrėjo Dievo Tėvo, Sūnaus ir Dvasios šlovinimas. Viešpats teatveria mūsų lūpas, kad mūsų burnos skelbtų jo šlovę.

Kun. Dr. N. T. Wright yra Westminsterio Abatijos Anglijoje Kanono teologas ir žinomas Naujojo Testamento profesorius. Šis straipsnis yra šiek tiek redaguota paskaitos, kurią jis skaitė Calvin College (Grand Rapids, Michigan, JAV) 2002-ųjų sausio mėnesį, nuorašas. Temą užsakė mokykla.