• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Bažnyčia Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas

Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas

El. paštas Spausdinti PDF
Straipsnis
Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas
3. puslapis
Visi puslapiai

Pagal Mato Evangelijos 1-o skyriaus,18-25 eilutes

Vakarų kultūros pasaulyje įprasta švęsti gimtadienius. Vienas reikšmingiausių Dievo veiksmų – Jo atėjimas į šį pasaulį – irgi supaprastintas iki Jėzaus gimtadienio šventės.
Gimtadieniai mums patinka, nes švęsdami gimimo dieną džiaugiamės, kad gimė šis žmogus, jam duodame dovanų, vaišinamės paruoštomis vaišėmis. Šv. Rašte evangelistas Matas (14 sk.) aprašo vieną gimtadienio šventę, kurios metu Erodas, tenkindamas savo sugyventinės užgaidas, nukirto Jonui Krikštytojui galvą. Liūdna sakyti, tačiau dažnai ir mes kažkuo esame panašūs į Erodą. Švęsdami Kristaus gimtadienį, sau patiems padarome gerą pramogą. O juk iš esmės nukertame tą galvą, kuri šiuo metu skelbią žmogui svarbiausią Kristaus atėjimo žinią.

Teksto iš Mato evangelijos pagrindu noriu pažvelgti į esmę, kurią turėtume apmąstyti galvodami apie Kristaus gimimą. Dalinsiuosi apie tai, kad Jėzaus Kristaus gimime veikė tiek dieviškasis, tiek žmogiškasis faktorius.
Dieviškas faktorius rodo į Dievo darbus, o žmogiškasis kalba apie tai, kad žmonės gali būti bendradarbiai su Dievu tuose neįtikėtinuose Dievo veiksmuose!

 

  Jėzaus Kristaus gimime veikiantis dieviškasis faktorius

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toks. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Mato 1,18

Šiuo laikotarpiu kalbėdami apie Dievą, atkreipkime dėmesį į tai, kad Dievas, dėl žmonijos labo, šiame pasaulyje veikia žmonėms sunkiai suprantamu būdu. Skaitytojas, pradėjęs versti pirmuosius evangelijos pagal Matą skyrius, turėtų savęs paklausti – kas čia dabar per dalykai? Mergaitė pastoja, tačiau ne nuo vyro, o nuo Šventosios Dvasios? Vyras pakeičia sprendimą skyryboms ne po pokalbio su uošviu aptariant kraičio reikalus, o po pokalbio su angelu? Keisti ir visiškai kitokie šiame aprašyme žmonės, negu mes esame įpratę sutikti savo gyvenimo kasdienybėje. Tačiau Evangelija parodo tokias situacijas, kurių vienintelis paaiškinimas - čia veikia Dievas. Kristaus gimimas nuo pat pradžių mums kalba apie dievišką veikimą.

Dera atkreipti dėmesį į Senojo Testamento pranašystes. Evangelistas Matas cituoja iš pranašo Izaijo knygos 7-o sk.,14 eil.: Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: “Dievas su mumis.” 

Žmonės, kurie patikėjo Dievo Žodžiu, savo tikėjimo skatinami sekė ir Kristumi. Dievas taip veikė ragindamas pranašus užrašyti tokius žodžius, kurie tuometiniam klausytojui tikrai buvo nesuprantami ir migloti (būtent apie ateityje gimsiantį kūdikį). Senajame Testamente yra įvairių pranašų taip vadinamų „mesijinių“ pranašysčių, kuriose kalbama apie ateinantį Dievo Sūnų. Dievo veikimas buvo išankstinis. Per pranašystes Jis paruošė tautą Kristaus gimimo įvykiui.

Dažnai mes iš anksto stengiamės paruošti artimuosius, jeigu ketiname pranešti naujienas apie didelius gyvenimo įvykius. Pavyzdžiui, vaikams iš anksto sakome – kai užaugsi, turėsi palikti namus ir pats sau užsidirbti pragyvenimui. Kol jie dar vaikai, mes juos mokome, kad pinigus reikia užsidirbti, daiktus reikia saugoti, žmones gerbti ir siekiant didelių dalykų pirmiausia reikia gerai atlikti mažesniuosius. Jeigu vienas iš vaikų nori mokytis tam tikros specialybės, taip pat iš anksto šiam dalykui ruošiasi, kalbasi su tėvais ir kitais artimaisiais, kurie pataria ar jam tinka tai, ar geriau galvoti apie kitą specialybę.

Dievas ruošė savo tautą po truputį kalbėdamas apie ateinančius didesnius dalykus. Tą patį Jis daro ir dabar, kaip tuomet jis per pranašus Izraeliui kalbėjo apie Kristaus atėjimą, dabar jis per bažnyčią pasaulio žmonėms kalba apie Kristaus sugrįžimą.

Antras Dievo veikimo ženklas yra nėštumas. Yra daug moterų, kurios, negalėdamos pastoti ar pagimdyti kūdikio, tai išgyvena taip skaudžiai, kad net nublanksta visas kitas likęs gyvenimo grožis. Kai pagaliau po daugelio vizitų pas gydytojus, medikamentų, gydymų ir maldų (tai dažnai yra pats paskutinis žingsnis) kuriai pavyksta pastoti, tuomet tai yra laikoma stebuklu iš Dievo. Kurioms nepavyksta pagimdyti tenka patirti nemažai liūdesio. Štai mes skaitome, kad Marijos įsčiose pradėtas kūdikis yra Šventosios Dvasios vaisius. Be abejonės, tai yra netikėtas įvykis pačiai Marijai ir jos sužadėtiniui Juozapui. Tačiau, šis kūdikis gimsta tam, kad pats suteiktų gyvybę ir daugeliui grąžintų gyvenimo džiaugsmą.

Besvarstant apie šiuos dieviškuosius dalykus, netikėtai atėjo mintis, kad Dievas prievarta nesiveržia nė į vieno žmogaus gyvenimą. Luko evangelijoje mes skaitome, kad Marija pritarė tokiam Dievo sumanymui ir ji "ėmėsi" nešioti ir gimdyti Dievo Sūnų. Visa, ką ji galėjo pasakyti, buvo: Tebūna man, kaip tu pasakei (Lk 1,38).

Gyvybė visada yra Dievo reikalas, gyvybė yra stebuklas iš Dievo. Jis vienintelis, kurio dėka gyvybė atsiranda ir jam yra palikta teisė ją susigrąžinti. Be Dievo teikiamos gyvybės mes tik palaipsniui merdėjame. Dievas džiaugiasi, kai kas gimsta arba atgimsta.
Trečia, apie Dievo stebėtiną veikimą mes girdime ir angelo žodžiuose: "Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių." Stebėtinas Dievo veikimas čia yra tame, kad vyras persigalvoja ir veda, o ne išsiskiria su pastojusia mergina. Per angelą Dievas bendrauja su Juozapu, o šis persigalvoja. Turbūt galvojame, jeigu Dievas mums atsiųstų iš dangaus pasiuntinį kalbėtis dėl kažkokio mūsų sprendimo, tai mes irgi po tokio pokalbio paklustume Dievui. Pažvelkime, šiame pokalbyje Dievas ne išgąsdina Juozapą, nors ir galėtų jį gąsdinti, nesako jam – „jeigu tu nevesi, tuomet tau bus“, tačiau atsiunčia pasiuntinį pranešti apie tai, kas atsitiks, jeigu Juozapas ims Mariją į žmonas, jeigu tikės Dievu. Dievo stebuklas yra ne angelas, o pokalbis.

Manyčiau, šiuos dalykus Dievas daro ir mūsų gyvenimuose šiandien. Kuriam iš mūsų Dievas kada nors ir kuo nors grąsino? Jeigu tu neatsiliepsi tarnauti man bažnyčioje, aš tau atimsiu darbą, - ar kam nors taip Dievas sakė? Jeigu tu neaukosi dešimtinės, tuomet iš tavęs padarysiu varguolį, - gal kas nors girdėjote taip Dievą kalbant? Dažnai atvirkščiai, - Patikėk mano žodžiu, aukokis man ir aš tave išlaikysiu ir pramaitinsiu, - mums sako Viešpats. Būk mano tarnas, naudodamas mano duotas dovanas ir aš per tave gelbėsiu žmones, - dažniausiai taip mums kalba Viešpats.




Atnaujinta ( Antradienis, 20 Lapkritis 2012 14:55 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„...Išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį ­ amžinąjį gyvenimą“. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia