• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Bažnyčia Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas - 3. puslapis

Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas - 3. puslapis

El. paštas Spausdinti PDF
Straipsnis
Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas
3. puslapis
Visi puslapiai

 Jėzaus Kristaus gimime veikiantis žmogiškasis faktorius
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Mato 1, 24

Visada mums smagu skaityti Dievo Žodį ir matyti kaip jame veikia Dievas. Visgi labai svarbu pastebėti ir deramai akcentuoti Kristaus gimime veikiantį ir žmogiškąjį faktorių. Dievo veikime žmogiškasis vaidmuo yra labai ypatingas. Jeigu ši Kristaus gimimo istorija nebūtų pastebėta, jeigu ji nebūtų pasakota, jeigu ji nebūtų užrašyta ir perrašyta, jeigu ji nebūtų verčiama į kitas kalbas ir pristatyta įvairių kultūrų ir tautų žmonėms, tuomet apskritai nebūtų ir žinoma, nebūtų ir patikėta, ir nebūtų gyvenama tikėjimu į Kristų!
Kristaus gimimo istorija kalba ir apie žmogaus dalį ir jo tikėjimo reikšmę pačiame silpnume. Kiti evangelijos pasakojimų paveikslai dar liūdnesni – Mesijas gimsta tvartelyje, jo pamatyti atskuba lauke nakvojantys piemenys, tėvai net neturi, kur kūdikio paguldyti! Nesunku atspėti, kokios mintys tuo metu sukosi Marijos galvoje. Vienu metu ji turbūt nekantriai laukė tų vestuvių, kitu metu pergyveno, kad teks išeiti iš tėvų namų. Štai evangelijos autorius labai aiškiai kalba, kad dėl šio nėštumo Juozapas galėjo jos ir nevesti. Tokiu atveju jai grėsė gėda ir nešlovė. Manau to daugiausia mes ir bijome. Ar buvo atėjusi į galvą mintis, kad Kristaus gimimas bus apsuptas gėdos ir nešlovės? Taip, Dievo angelai giedojo šlovės giesmę, tačiau kaimynai toje konservatyvioje rytų kultūros šalyje tarpusavyje šnabždėjosi apie anksčiau laiko įvykusį gimdymą.

Daug ką galėtume iškęsti, tačiau patirti viešą gėdą ir prarasti garbę turbūt sunkiausia. Daugelis nenorime kalbėti žmonėms apie Kristų, nes bijome viešo išjuokimo, nemalonios akimirkos, kada kitas žmogus pagalvos: Tu kalbi nesąmones, keistas ir atsilikęs esi. Kad ir iš nepažįstamo žmogaus išgirstas priekaištas žeidžia, o kartais gėdijamės net viešai atliekamo gero darbo.

Žmonės, gyvenantys tikėjimu, prisiima riziką dėl Dievo būti sugėdytais ir patirti nešlovę. Tai - labai tikras tikro ir veikiančio tikėjimo faktorius. Iš vienos pusės Marija jokio veiksmo nedarė apart tapo nėščia, tačiau vaisius jos įsčiose augo ir ji keitėsi. Būdama žmonių tarpe ji turėjo atlaikyti tiek žmonių žvilgsnius, tiek ir paaiškinti žodžiais savo būseną. Juozapas sumanė tylomis ją atleisti. Jam belaukiant vestuvių dienos, vienu metu paaiškėja, kad jo sužadėtinė yra nėščia. Dar daugiau, ji teigia, pastojusi nuo Dievo. Ar galima, ką nors kvailiau sugalvoti pasiteisinimui? Jo sprendimas neprasidėti su tokio dvasingumo moterimi yra visiškai pagrįstas. Kam jam reikalinga tokia gėda ir nesuprantamus sprendimu priimanti žmona?

Visgi, vieną rytą atsikėlęs, jis nueina ir parsiveda šią merginą į namus kaip žmoną. Nė vienas tekstas nekalba, kad jie būtų atšventę vestuves. Kažkaip svarsčiau, kodėl Raštas kalba apie vestuves, kur Jėzus padarė vyno, dar yra nemažai kitų palyginimų apie nuotakas, jaunuosius, vestuvių pokylius, tačiau šioje istorijoje vestuvių nėra. Turbūt jų kelti nebuvo jokio reikalo. Marija jau ir taip laukėsi, o Juozapas ją tokią ir paėmė. Žmonių akyse vestuvės jau buvo įvykusios. Kristaus gimimas Juozapui, deja, pažymėtas gėdos ir nešlovės ženklu.

Man, žvelgiant į Juozapą Kristaus gimimo istorijoje, įstabiausias veiksmas yra jo tikėjimas Dievu, sprendimas nesiskirti ir rūpintis tiek Marija, tiek gimusiu kūdikėliu. Juozapas patikėjo susapnuoto angelo žinia, kuri kalbėjo apie ateitį: Marijai gims sūnus, kuris išgelbės savo tautą iš nuodėmių. Jeigu Juozapas nesiryžtų vesti Marijos, jis žmonių akyse liktų teisus žmogus, tačiau Dievo plano nuošalėje.

Juozapas savo širdyje turėjo grumtis dėl šio sprendimo. Kas bus, jeigu jis pasielgs kaip nusprendęs ir neves Marijos? Jam tikrai niekas dėl to nepriekaištaus, net ir Dievui galėtų pasiteisinti. Dažnai mes patys taip pat sau svarstome – kas bus jei aš liksiu toks kaip esu visam laikui? Gyvensiu, dirbsiu, atostogausiu ir džiaugsiuos tuo, ką turiu, o vieną dieną mirsiu. O kas būtų, jei aš atsiliepčiau į Dievo paraginimą imtis tarnystės, kviesčiau žmones draugauti, pasakočiau jiems apie Kristų, eičiau mokytis ir t.t. Akivaizdu, kad tada turėčiau papildomų darbų ir rūpesčių, tačiau Dievas tikrai tai panaudotų.
Smagu kalbėti apie dvasiškus ir šventus dalykus, kaip Dievas padarė tą ir aną, tačiau kažin ar tai duoda daug naudos. Kas būtų, jei Dievo žinia tamptume mes patys? Prisiimtume tarnystę ar naštą iš Dievo apie kurią anksčiau net negalvojome ir ją vykdytume iki tol, kol ji pradėtų duoti vaisius.

Norėtųsi palinkėti, kad Kristaus gimimas būtų tikras ta prasme, kad girdėdami Dievo Žodžius priimtume juos sau asmeniškai. Linkiu, kad būtume motinomis, tėvais ir globėjais tarnavimų, auginančių vaisius Dievo garbei ir žmonių išgelbėjimui.

Džiaugsmingų šv. Kalėdų ir Laimingų Naujųjų 2012-ųjų!

Pamokslas pasakytas VLKB 2011 m. gruodžio 18 

 



Atnaujinta ( Antradienis, 20 Lapkritis 2012 14:55 )  

Prisijungę

Mes turime 5881 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia Bažnyčia Tikėjimas ir Jėzaus Kristaus gimimas - 3. puslapis

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia