Kodėl reikalinga narystė bendruomenėje?

Penktadienis, 18 Lapkritis 2005 12:27 Teologija - Bažnyčia
Spausdinti

ImageLawrence Warkentin - misionierius, pastorius, nenuilstantis bažnyčių kūrėjas. Gimė Kanadoje, jo tėvai ir protėviai gimė Rusijoje. Lawrence ir Selma Warkentinai apie 40 metų buvo Brolių menonitų misionieriai ir steigė bažnyčias Austrijoje bei Vokietijoje.

Jėzus bara tuos, kurie slapčia ir be jokių įsipareigojimų nori Juo sekti:
Lk 9,23-26:
O visiems Jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų? Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja, Tėvo ir šventųjų angelų šlove.“

 

1.    Matoma Bažnyčia

Jėzus bažnyčią mato kaip regimą tikrovę žemėje (pvz., kaip miestas ant kalno). Jos veikla ir įtaka yra matoma (Mt 5,14-16). Bažnyčią netgi vadina pagal geografinę vietovę: Efezo ar Galatijos bažnyčia.Kaip Viešpaties Vakarienė yra matomas ženklas, jog priklausome Kristui, taip ir narystė yra matomas išpažinimas, kad priklausome Kristui ir Jo Bažnyčiai.

2.    Per narystę išpažįstame vienybę

Bažnyčios narys liudija, kad jai priklauso ir yra ištikimas jos tikėjimo išpažinimui. Bažnyčios nariai yra vienas kitam įsipareigoję ir nuolankūs prieš visą bendruomenę. Narystė yra individualizmo „antonimas“.

3.    Narystė padeda

Kuomet krikščionis lieka vienas, iškyla pavojus, kad skaitydamas Bibliją, dėl kompetencijos ar sugebėjimų stokos, ją jis gali pradėti interpretuoti neteisingai. Nėra kam jam patarti. Kur atrasti pagalbos ar net suvokti, kad jos reikia?  Bendruomenė suteikia atsvarą individualizmui. Kad išlaikytume dvasinę pusiausvyrą, mums reikalingi kiti.

4.    Narystė parodo, kad žmogus yra pasirengęs mokytis

Kuomet žmogus tampa bendruomenės nariu, jis parodo, kad yra pasirengęs mokytis. Tai – lyg studijų universitete pradžia. Įstojęs, žmogus įsipareigoja mokytis ir augti.

5.    Narys gali tikėtis, kad juo rūpinsis

Tikintieji gali tikėtis, kad bendruomenėje bus toks žmogus – ganytojas – kuris „budi jūsų sielų labui“ (Hbr 13,17). Įvairiausiais gyvenimo atvejais nariai gali kreiptis į ganytoją ir kartu ieškoti atsakymų bei laukti dvasinių patarimų.

6.    Narystė suteikia progą bendradarbiauti

Kai atsidavę bendruomenės nariai suremia pečius, jie gali nuveikti daug daugiau negu vienas. Dirbdami kartu ir savais talentais bei dovanomis tarnaudami kitų labui, jie galės įvykdyti misijos paliepimą (Mt 28,18-20). Veikdami kartu jie gali padaryti tai, ko pavieniui niekaip negalėtų nuveikti.

7.    Narystė parodo įsipareigojimą

Kai tikintis prisijungia prie bendruomenės ir tampa nariu, jis savanoriškai ir ryžtingai įsipareigoja kitiems. Svečias ir lieka svečias – jis ne taip aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, ne tiek atsakingas prieš kitus, nesieja savęs su jais taip artimai, kaip narys.

8.    Narystė išsaugo istorinę Bažnyčios tąsą

Amžiams bėgant, vietinė bažnyčia išsaugojo Evangeliją ir skelbia ją iki šių dienų. Reikėtų nepamiršti, kad šiandien Bažnyčia kloja pamatą ateities kartoms. Lygiai kaip Jėzus savo gyvybę atidavė už bažnyčią, jo pėdomis turėtume sekti ir mes. Bažnyčia – kitokia, nei kitos organizacijos, nes ją įkūrė pats Jėzus. Jis yra pasakęs: „Aš pastatysiu savo Bažnyčią“. Viešpats įrankiu pasirinko Bažnyčią, kad visam pasauliui skelbtų Evangeliją. Dėl to būti bendruomenės nariu yra didelė privilegija.

Redagavo Simonas Kiela

Atnaujinta ( Sekmadienis, 01 Spalis 2006 11:46 )