• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Įsipareigojimai siekiant tikslo

Įsipareigojimai siekiant tikslo

El. paštas Spausdinti PDF

Gyvenk tame krašte kaip ateivis. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave. Tau ir tavo palikuonims atiduosiu visus šiuos kraštus, idant įvykdyčiau priesaiką, duotą tavo tėvui Abraomui. Aš padarysiu tavo palikuonis tokius gausius, kaip dangaus žvaigždės, atiduosiu visus šiuos kraštus tavo palikuonims, idant visos tautos per tavo palikuonis gautų palaiminimą dėl to, kad Abraomas pakluso mano balsui ir vykdė, ką buvau jam paliepęs: įsakymus, nuostatus ir įstatymus.“ Todėl Izaokas ir apsigyveno Gerare.

Pradžios 26,3-6

Nėra tokio tikslo, kurį būtų galima pasiekti be įsipareigojimo.  Kiekviename tiksle, kuris yra su planu, yra reikalingas ir įsipareigojimas vykdyti tą tikslą.  Kalbant apie tikslus, kiekvienam iš mūsų yra gerai sau užduoti bendrus į žmogiškumą atsakančius klausimus – kodėl aš esu?  Kokiu tikslu gyvenu? Taip pat atsakyti ir tolimesnius klausimus, jau atradus savo gyvenimo tikslą – o kaip aš turiu gyventi?  Kokioje pozicijoje man geriausia būti šio plano eigoje?

Kiekvienas kaip asmuo savo gyvenimo tiksle iškeliame į paviršių tai, ką suprantame svarbiausiu iš mūsų santykio su Dievu.  Man tai – sekti paskui Jėzų, ir mano supratimu, kuris tikiuosi yra pagrįstas Šventuoju Raštu, bažnyčia yra bendruomenė, kurioje visi kartu seka paskui Jėzų kartu bendraudami ir mokydamiesi iš Jo, tarnaudami kartu su Juo, kartu kaip ir Jis skelbiantys gerą žinią apie Dievo karalystę, ir savo mintimis, nuomone, žodžiais, darbais garbinantys Trejybėje apsireiškusįjį Viešpatį Dievą.

Įsipareigoti atlikti savo vaidmenį yra svarbu kiekvienoje komandoje, nes kiekvienas žmogus yra svarbus, kada kiekvienas komandoje turi savo vaidmenį.  Tos pačios taisyklės galioja ir bendruose planuose su Dievu. Bažnyčia tam tikra prasme ir yra komanda, tik jos narius riša bendras troškimas sekti Kristumi ir vykdyti Dievo valią.  Dievas kiekvienam iš mūsų bažnyčioje yra davęs atlikti mums skirtą vaidmenį, kad Bažnyčia funkcionuotu visu savo potencialumu.  Kiekvienam tereikia įsipareigojimo atlikti ta unikalią tarnystę, kuriai yra mus pašaukęs Dievas.

Pastebėkime Izaoko ir Dievo įsipareigojimus.  Jie nėra kažkokie išpūsti ir nerealūs.  Jie yra adekvatūs ir atitinkantys tą pajėgumą atlikti įsipareigojimą, kuris yra reikalingas bendrame plane.

Izaokas turi prisiimti įsipareigojimą gyventi Geraro krašte.  Iš pasakojimo konteksto galime susidaryti įspūdį, kad tai nėra pats geriausias kraštas gyventi, tačiau plano dalis yra ta, kad Izaokas įsipareigos gyventi čia. Ką jis turi daryti Geraro krašte Dievas jam nepasakė.  Suprantama jis nuomoja žemę, gano savo bandas, tvarko šeimos ūkį, atlieka kasdieniško gyvenimo darbus.  Jokių kitų uždavinių Dievas jo neįpareigojo daryti, tik būti Geraro krašte.  Izokas taip ir pasielgė, laikydamasis savo susitarimo su Dievo dalies, Raštas mums sako: todėl Izaokas ir apsigyveno Gerare.

Ką galime pasakyti apie Dievą?  Iš Izaoko pareikalaudamas vieno dalyko, Jis prisiima atsakomybę įvykdyti septynis dalykus, kurie turi tiesioginį ryšį su Izaoko buvimu Geraro krašte.

  • Aš būsiu su tavimi.
  • Aš laiminsiu tave.
  • Aš atiduosiu tau ir tavo palikuonims visus šiuos kraštus.
  • Aš įvykdysiu priesaiką, duotą tavo tėvui Abraomui.
  • Aš padarysiu tavo palikuonis tokius gausius, kaip dangaus žvaigždės.
  • Aš atiduosiu visus šiuos kraštus tavo palikuonims.
  • Visos tautos per tavo palikuonis gaus palaiminimą.

Per šiuos dalykus, mes matome atsiskleidžiantį Dievo būdą.  Anksčiau panašiu būdu Dievas apsireiškė Izaoko tėvui Abraomui, kuriam buvo duoti pažadai ateičiai.  Jeigu šiandien mums būtų tokia galimybė kalbėtis su Abraomu, manau jis galėtų tik patvirtinti tai, kad Dievas buvo jam ištikimas ir laikėsi savo susitarimo su Abraomu.  Jis buvo ir laimino jį.  Visi žinome, kaip iš tos šeimos išaugo visa tauta, visi žinome kad Dievas atidavė tą Kanaano kraštą žydų tautai, viso pasaulio žmonės supranta, kad žydai yra ypatingais sugebėjimais apdovanota tauta savo sunkiomis gyvenimo sąlygomis sugebėjusi būti lydere mokslo pasiekimuose, menuose ir t.t.  Tam tikra prasme, nors daugelio ir nekenčiama, tačiau Abraomo palikuonių tauta jau yra atnešusį pasauliui palaiminimą, kuri įvertinti nėra įmanoma, tačiau Dievas pažada, kad per šią tautą visos pasaulio tautos gaus savo palaiminimą.  Taigi, Dievas dar yra bendro susitarimo ir Savo įsipareigojimo vykdymo procese.

Šiame pasakojimo kontekste verta pastebėti tai, kad kiekviena tikinčiųjų grupė yra reikšminga Dievo plane.  Nes ten kur yra Dievo žmonės, ten ir Dievas turi savo planų, kurių Jis laikosi ir kuriuos jis nori įgyvendinti.  Jis veikia pasaulyje ir mumyse su tikslu, kuriame ir patys esame labai svarbūs.

Atnaujinta ( Trečiadienis, 03 Gegužė 2006 13:31 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia