• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Lengviau išsipainioti, kai esi ne vienas, nors draugai dar labiau supainioja

Lengviau išsipainioti, kai esi ne vienas, nors draugai dar labiau supainioja

El. paštas Spausdinti PDF

Kai tavo vaikai jam nusidėjo, jis atlygino jiems už jų kaltę. Kai tu ieškosi Dievo ir Visagalį maldausi, jeigu esi be priekaištų ir doras, – tuomet jis tikrai tavimi pasirūpins ir atstatys teisėtą tavo namų židinį. Tavo pirmykštė būklė atrodys kaip niekas, nes ateityje tu labai praturtėsi.
Jobo 8, 4–7

 Dar du draugai, Bildadas ir Cofaras, taip pat atvyko norėdami pagelbėti Jobui jo sunkioje padėtyje. Jie, kaip ir Elifazas, greičiausiai išreiškia savo kultūrinį mąstymą, mąstyseną tų, tarp kurių jie gyvena.  
 Bildadas apie gyvenimą svarsto 8, 18, 25 skyriuose. Pirmiausia jis kalba apie Jobo būseną, vėliau aiškina, kas nutinka nedoriems žmonės, o paskutinėje jo kalboje aukštinamas Dievas. Klausydamiesi Bildado kalbos matome, kad joje yra daug tiesos, ir ypač lengva taip kalbėti, kai šneki apie ką nors kitą, tačiau prieš jį sėdi Jobas, Bildadas klysta iš esmės. Ir šis draugas yra labai arti Elifazo pozicijos, jis tiki Jobu, kad jis gal ir nepadaręs nieko bloga, bet kenčia dėl savo vaikų kaltės.

Bildadas iš dalies primena filosofuojantį ir teorijas mėgstantį profesorių. Prisiminkime Jobą, kuris po kiekvieno vaikų susirinkimo, per kuriuos jie vaišindavosi, susikviesdavo juos pas save ir pašventindavo, atsikėlęs anksti rytą ir atnašaudamas deginamąją auką už kiekvieną skyrium. Mat Jobas sakydavo sau: „Galbūt mano vaikai nusidėjo ir piktžodžiavo Dievui savo širdyje“. Taip Jobas elgdavosi visuomet (1,5).
 Kaip matome, Bildadas yra atitrūkęs nuo realybės ir nė nenutuokia, kad Jobas turėjo tokį artimą santykį su savo vaikais, kad kartu su jais melsdavosi, aukodavo už juos aukas. Jis mano, kad Jobo vaikai yra tokie, kokie paprastai yra turtingų žmonių vaikai, kuriems tėvas paprastai neturi laiko ir kurie išauga maudydamiesi jo turtuose. Bildado svarstymas, kad tavo vaikai žuvo, nes jie buvo kalti prieš Dievą, nuo pat pradžių yra klaidingas. Jis šneka ir mėgina išvaduoti Jobą iš jo kančios duodamas lyg ir teisingų atsakymų, bet, deja, jie ne tokie. 
Paguosti Jobo yra atėjęs dar vienas draugas – Cofaras. Jo samprotavimai pateikiami 11 ir 20 skyriuose. Nieko naujo jis nepasako. Turbūt geriausia jo pasakyta mintis yra, kad Dievas iš tavęs mažiau reikalauja, negu verta tavo kaltė. Tai tiesos žodžiai, nes iš savo didelės kantrybės Dievas laukia ir delsia žmonijai vykdyti teismą. O visa kita sakydamas šis Jobo draugas tik atkartoja Elifazo įžvalgas, kad gera yra už gera, o bloga – už bloga, ir dar jis mėgina viską nurašyti laikui, kad visa kas bloga praeis ir ateis geros bei gražios dienos. Cofaro žodžiuose yra daug vilties ir teigiamo mąstymo, tačiau tai dabartiniu metu Jobui nepadeda. Bičiulis jo kančios akimirką kalba apie dalykus, kurie būtų įdomūs svarstyti per filosofijos paskaitas, bet ne tokioje žiaurioje akistatoje su kančia. Iš tiesų kentėjimas atskiria žmogų nuo filosofijos – kenčiančiam ji bevertė.  
 Jėzus pasaulio supratimą lygina su pagrindu, ant kurio statomas namas (Mt 7, 24–27). Kiekvienas žmogus stato savo gyvenimą ir tiesa yra ta, kad žmonės gyvena – kartais net ir labai gražiai. Tačiau užeina liūtys ir tada tampa matoma, kaip tas pasistatydintas gyvenimas jas ištvers. Jėzaus sakė: prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi. Išsilaiko tas žmogus, kuris savo gyvenimą statė ant tvirto pagrindo, o ne ant smėlio.
 Tiek Elifazo, tiek Bildado, tiek Cofaro pasaulėžiūros yra iš vieno šaltinio. Kaip pasakė Elifazas – iš nakties dvasios, nepažįstamos ir gąsdinančios. Pasaulėžiūra, nors ir kalbanti apie Dievą, bet besiremianti neaiškiu apreiškimu, grįstu loginiais samprotavimais, nors ir labai sena, vis dėlto yra nepatikima. Jobas taip pat gyvena tikėjimu, tikėdamas Dievo teisumu, ir supranta, kad Dievas nėra nesutalpinamas į jokius rėmus. Ši jų diskusija būtų visai nieko, jeigu Jobas taip smarkiai nekentėtų. Tačiau dabar vyras yra beviltiškoje situacijoje. Jis yra teisus ir jis kenčia. Ne kartą savo draugams nelaimingasis ištaria tokius žodžius: Iš tikrųjų jūs ypatingi žmonės, ir išmintis mirs jums numirus (12, 2). Jūsų pamokymai – kaip pelenai, o jūsų gynyba – molio skydas (13, 12).
 Jobas iš savo gyvenimo daro išvadą. Jis pavargo kalbėti apie Dievą per „atstovaujančius“ Dievui. Jobas labiausiai nori pats asmeniškai Jį sutikti. Toliau turi kalbėti Viešpats, kuris Jobą arba pasmerks, arba išteisins. Jeigu Dievas tylės – tuomet Jobas bus pasmerktas. Taip priartėjame prie jo paieškų kulminacijos 31 ir 35 skyriuose: „Teatsako man Visagalis!” 


Atnaujinta ( Pirmadienis, 03 Lapkritis 2008 21:51 )  

Prisijungę

Mes turime 44 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia @duona Artūro skrynia Lengviau išsipainioti, kai esi ne vienas, nors draugai dar labiau supainioja

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

...Buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia