• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Su šviečiančiais žibintais pasiruošiame sutikti ateinantį Kristų (II d.)

Su šviečiančiais žibintais pasiruošiame sutikti ateinantį Kristų (II d.)

El. paštas Spausdinti PDF

„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus (lampadas), išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose (aggeiois) ir alyvos. 
Mt 25, 1–4

Pirmoje pasakojimo dalyje daugiau dėmesio skyrėme jo dalyviams. Dešimt mergaičių – tai mes visi, išpažinę Jėzų Kristų savo Viešpačiu. Dešimt mergaičių – tai bažnyčia dabar. Jaunikis – Kristus, kuris tikrai ateina. Kaip krikščionys mes ne vien išpažįstame, bet ir tikime bei laukiame Kristaus atėjimo. Dabar iš šio palyginimo pasimokykime, kaip reikia jo laukti.
Žibintuvai. Pagal paprotį mergaitės jaunikiui šviesdavo kelią ir atlydėdavo jį į namus. Mergaičių vaidmuo buvo pasitikti ir suteikti šviesą. Pačios iš savęs jos šviesti negali – šviesdavo žibintais.  
119 psalmės 105 eilutėje parašyta: Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui. Jėzus sako: Jūs pasaulio šviesa (Mt 5, 14). Ne kiekvienam skirti šie žodžiai – Jėzaus mokiniams. Kaip paprasti žmonės tampa pasaulio šviesa? Savo tikėjimu! Taigi jis ir yra toji šviesa, kuri į tavo namus parodo kelią Kristui. Čia kalbame labai simboliškai, bet šie simboliai labai aiškiai išreiškia tai, ką Kristus norėjo pasakyti savo mokiniams.
Turėdami žibintą – Dievo žodį – esame šviesos žmonės. Tiesa, tokiais tampame ne turėdami namie Šventąjį Raštą, o gyvenime laikydamiesi jo mokymo. Šviesa automatiškai neįsižiebia, – ją reikia uždegti. Dievo žodis, kai gyvename jį tikėdami, mumyse ir įžiebia Jo šviesą.

Alyva. Tai priemonė, būtina, kad žibintas atliktų savo funkciją. Tik todėl, kad žibinte yra alyvos, jis veikia, ugnele pakurtas gali degti ir skleisti šviesą. Ta alyva būtų nuolatos priimama Dievo malonė ir mūsų tikėjimo darbai, kuriuos darydami palaikome iš žibinto sklindančią šviesą.
Pažiūrėkime: visos dešimt mergaičių turėjo žibintuvus, tačiau vienos jų paikos, o kitos protingos. Vienos galvoja apie tai, kad reikia gyventi įsižiebus šviesą ir tuo rūpinasi, kitoms atrodė, kad pakaks šviestuvus tik iš pradžių papildyti. Penkios mergaitės alyvos turėjo tik trumpam laikui: jeigu jaunikis ims ir tuojau pat ateis, viskas bus gerai. Pastarosios net netikėjo, o vylėsi, kad viskas taip greitai ir išsispręs – be laukimo.
Nė vieno žmogaus krikščioniškas tikėjimas nešviečia, jeigu nėra nuolatos papildomas alyva. Daugelis žmonių gyvena rankose laikydami religines relikvijas. Jie yra tikintys, kai vyksta krikštas, kai reikia priimti Komuniją, kai ateina metas tuoktis, kai reikia laidojimo paslaugų.  
Padangtėje, kurią izraelitams Viešpats liepė pastatyti, buvo įsakyta, kad žibintuose visada būtų aliejaus (Iš 35, 8, 14; 39, 37). Aliejaus prižiūrėjimas buvo viena iš tarnavimo šventykloje pareigų. Todėl ir mes turime tarnauti savo pačių tikėjimui, kad jo šviesa neužgestų.
Indai. Pažvelkime į tas merginas, kurios su savimi pasiėmė ne vien žibintus, bet ir indų su alyva. Jos vadinamos protingomis, nes gyveno ne vien dabartimi – galvojo ir į priekį. Visi mes privalome galvoti į priekį. Dažniausiai ir galvojame, kai planuojame kūniškus dalykus. Jeigu norime atostogų kitame krašte, perkame bilietus iš anksto, nes taip pigiau; jei važiuojame į kelionę, pasiimame pinigų, nes žinome, kad praalksime, bus nuspėjamų ir netikėtų išlaidų. Taip turime galvoti ir laukdami Kristaus.
Šventėje mergaitės turėjo ne vien žibintus, bet dar ir indus. Tiesą sakant, tai šiek tiek varžo, netgi atrodo, kad per daug daiktų reikia su savimi nešiotis.  
Ar tikėdami galvojame į priekį? Ką aš darau dabar, kad po metų būčiau brandesnis krikščionis? O gal man reikėtų atsisakyti ką nors daryti, kad apskritai likčiau krikščionis?
Skaitant šį pasakojimą peršasi išvada, kad mes patys turime būti tokiais krikščionimis, kurie yra pasirengę sutikti Kristų. Todėl žiūrėkime, kad ne tik mūsų žibintuvuose netrūktų alyvos, bet mes ir į priekį galvotume – kad belaukiant neišsibaigtų jos atsargos. Krikščionybė nėra akimirkos religija – ji turi prasmę laike.

 

Prisijungę

Mes turime 393 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia @duona Artūro skrynia Su šviečiančiais žibintais pasiruošiame sutikti ateinantį Kristų (II d.)

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

...Buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia