• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Kristui sugrįžtant jau per vėlu taisytis žibintus

Kristui sugrįžtant jau per vėlu taisytis žibintus

El. paštas Spausdinti PDF

Paikosios sakė protingosioms: „Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta“. Protingosios atsakė: „Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite“. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: „Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!“ O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
Mt 25, 8–13

Jėzus savo palyginime iš karto yra pasakęs, kad penkios mergaitės paikos, o penkios protingos. Tačiau tai iš tiesų išryškėja tik pačioje pabaigoje. Pradžioje kaip tik paikosios atrodė protingesnės: jos nesiėmė indų, turėjo laisvesnes rankas, svarstė: „Na, ko čia taip rūpintis, viskas susitvarkys savaime“.  
 Šventasis Raštas sako, kad pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis (Job 28, 28). Taigi svarbu turėti mintyse galutinį savo gyvenimo rezultatą, turėti tikslą gyventi ne šiai dienai, o susitikimui su Dievu, jau dabar pradėti jo pagarbiai bijoti – tai ir yra išmintis. Merginos, kurios manė, kad gerai yra taip, kaip yra, Jėzus pavadintos paikomis.  
 Klausimas, kurio dabar reikia paklausti bažnyčios, yra kaip tik apie šiuos žibintus: Kaip laikosi jūsų žibintai? Ar prižiūrėti, ar pakanka aliejaus, ar šviečia? O gal jie yra užgesę arba gęsta, o jūs ramiai sau snaudžiate? Jeigu patys to nesame pajėgūs įvertinti, ką apie mūsų tikėjimo žibintus mano mums artimi krikščionys? Kaip reaguojame į jų rūpestį?

Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta – tikiuosi, kad šių žodžių, staiga supratus, kad laikas baigėsi, kad mums skirtos dienos jau suskaičiuotos, neteks mums tarti. Atrodo, išgirdus, pastebėjus, kad jau baigėsi laukimo laikas, galima greitai viską sutvarkyti, ir džiaugsmingai pasitikti ilgai laukto Viešpaties. Tačiau, kaip įspėja žinomas Šventojo Rašto komentarų autorius Matthew Henry, reikalai nėra tvarkomi paskutine minutę: 

Priimti malonei reikia laiko, tai neįvyksta greitai. Kada vargšė prabudusi siela pradeda galvoti apie savo būseną, per ligą papuolusi į lovą ieško maldos ir atgailos, yra visiškai pasimetusi, ji vargiai žino, nuo ko jai pradėti ir kuo baigti, kas tuo metu yra svarbiausia; kada ateina mirtis, priartėja teismas, jos pradėtas darbas neatliktas, ir vargšė siela yra nesusitvarkiusi amžiams. Taip atsitinka, kada puolame ieškoti nusipirkti aliejaus tuo metu, kai jis turi degti, ir ieškoti malonės, kai joje turime gyventi.1

Klausydami šios komentatoriaus išvados ir to, ką sako Jėzus, turime aiškiai suprasti, kad Kristui sugrįžtant jau per vėlu taisytis žibintus. „Na, bet mane Kristus dėl mano nuoširdumo pateisins, ir jeigu užgesinsiu savo žibintą, jis mane supras, tikrai neatstums“, – taip mėginame save guosti. Palyginime visos merginos yra pakviestos ir turi ypatingą santykį su ateinančiu jaunikiu, tačiau, kaip matome, prabudusios jos nors ir tikisi būti pateisintos, taip neįvyksta. Tiesa, protingųjų merginų sąskaita tikimasi kaip nors „prasmukti“, bet ir to padaryti nepavyksta. Vidurnaktį jos eina ieškoti aliejaus, jo neranda, o kai grįžta atgal, jau yra pavėlavusios.
 Kai ateina mūsų laikas pasitikti Viešpatį, mūsų žibintai yra mums viskas – mūsų gyvasties laidas. Pasiruošimas šiai dienai, ar tai būtų diena, kada ateis Viešpats, ar tai būtų diena, kada mes pas jį keliausime, jaunystėje ir senatvėje, varge ir džiaugsme, turi būti apgalvotas. Pasiruošti reikia, kad turėtume su Dievu ramybę. Apaštalas Petras sako: Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. Todėl mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi (2Pt 3, 13–14). Apaštalas Paulius papildo: turime būti rasti apsirengę, ne nuogi (2Kor 5, 3). Jėzus, davęs mums šį palyginimą, sako: Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.
 Kaip tada turime gyventi? Ką mums daryti – juk ne taip lengva pasakyti, kada pasitiksime Viešpatį? Vizija bažnyčiai yra būti bendruomene, kuri Dievo garbei yra palaiminta gausių vaisių ir pasirengusi sutikti Jėzų Kristų. Savo žibintus laikykime pilnus alyvos, priimkime Dievo malonę, kol gyvename jos laiku, ir tarnaukime Dievui, pasiruošę su juo susitikti kad ir šiandien.


 

 

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Būti laisvuoju krikščioniu reiškia suvokti laisvę nuo nuodėmės. Be abejonės, ne visuomet tai suvokiame taip aiškiai, kaip derėtų, tačiau ši tiesa mums iš tiesų anteša džiaugsmą - Kristus mums vėl leidžia rinktis dorą gyvenimą!



Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia