• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Gyventi bendruomenėje, kuri yra Dievo garbei palaiminta

Gyventi bendruomenėje, kuri yra Dievo garbei palaiminta

El. paštas Spausdinti PDF

VIEŠPATS tarė Abraomui: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu; išaukštinsiu tavo vardą,
ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“.

Pradžios 12, 1–3

 Ko žmogus gyvendamas iš tikrųjų labiausiai trokšta? Tarkime, kad palaimintas yra tas, kuris įgyvendina savo gyvenimo troškimus ir yra patenkintas savo gyvenimu. Stebėdami žmones galime sakyti, kad štai tas trokšta gražaus būsto, kitas nori būti įžymus, trečiam reikia ramaus ir patogaus gyvenimo ir t. t. Tai pasiekę žmonės yra palaiminti. Deja, kiekvieną tokį palaiminimą sugadina mirtis. Tai, ką matome arba kaip susidarome įspūdį apie palaiminimą, iš tikrųjų tėra žmogaus troškimai. Žmonės siekia palaiminimo – tik įvardija jį savaip. Dažniausiai tie dalykai, kurių žmogus siekia, tarsi veda į troškimų išsipildymą, jie yra tarsi kelias į trokštamą palaiminimą, tačiau palaiminimų dalintojas yra Viešpats: pats žmogus pasiimti Dievo sukurto palaiminimo nėra pajėgus, net jei ir turi galimybę šioje žemėje įsigyti daug to, ko negali gauti kiti žmonės.
Iš tikrųjų žmogus buvo sukurtas dėl Dievo, per Dievą jis turi pradžią ir su Dievu yra jo pabaiga. Apaštalas Paulius tikintiesiems sako: Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties. Juk Kristus numirė ir atgijo, idant būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats (Rom 14, 7–9).

Palaiminimas yra Dievo reikalas, ir palaiminimas yra kur kas daugiau nei žmogaus gyvenimo žemėje tarpsnis. Apie tai mes skaitome Abraomo gyvenimo istorijoje. Dievas pakviečia žmogų įgyvendinti Dievo sumanytą planą ir už šį pasiryžimą pažada šiam vyrui palaiminimą, kuris yra už jo gyvenimo ribų. Žinoma, Abraomas, kaip ir daugybė kitų, galėjo lengvai atsižadėti to plano, nes daug to, kas pavyko Abraomui, įvyko tik tvirtai tikint, tai daroma padedant Dievui; o tie gyvenimo įvykiai, kuriuos jis ėmė pats kontroliuoti, atnešė Abraomui daug žalos.
 Taigi mes galime manyti, kad gyventi pagal Dievo valią yra patiems ir Jam padedant stengtis įgyvendinti Viešpaties pašaukimą mums. Kada sakome, kad norime būti tikinčiųjų bendruomenė, kuri patiria Dievo palaiminimą, mums atrodo, kad tai skamba labai savanaudiškai: lyg būtume bendruomenė, kuri buriasi, tiki, tarnauja ir kažką daro iš savanaudiškų tikslų. Na, Kristus parodė tokį pasiaukojimo pavyzdį – ar nederėtų ir mums juo gyventi? Atrodo, kad Abraomui pažadėtas palaiminimas buvo skirtas jam išjudinti iš tos pagoniškos aplinkos, o mes jau turime Šventąjį Raštą ir jau esame palaiminti tuo, kad Kristus už mus mirė ir padarė mus Dievo karalystės paveldėtojais. Todėl apie palaiminimą turėtume galvoti vėliau, o dabar – apie tarnavimą, turėtume žiūrėti, kad nešvaistytume laiko, stengtis realizuoti save įvairiuose Dievo projektuose! Taip, visa tai gerai, bet ką pasakysime apie Pauliaus mintis, pateiktas Galatų bažnyčiai: Raštas numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerąją naujieną: „Tavyje bus palaimintos visos tautos“. Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu“. (Gal 2, 8–9). Laiške Efeziečiams apaštalas sako: Jame tapę paveldėtojais <...> kad būtume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Kristuje“ (Ef 1, 11–12).
 Abraomo palaiminimas yra labai panašus ir mums: kad gyventume Dievui ir būtume tame kelyje, kuriame yra vykdomi Dievo tikslai, ir taip palaiminti mes esame Dievo šlovei.
 Kaip visa tai mus galėtų mus paveikti? Na, įsivaizduokime, kad gyvename prieš tris tūkstančius metų chaldėjų krašte, Ūro mieste. Abraomas yra mums gerai pažįstamas žmogus, ir jis turi apreiškimą iš Dievo keliauti į kitą kraštą. Šio apreiškimo jis padoriai paaiškinti negali, tačiau atėjęs jis man pasakoja, kad Dievas kartu su juo kviečia ir mane traukti į tą kraštą. Aš kartu su Abraomu būsiu Dievo plano dalis ir būsiu kartu su juo palaimintas, vėlesnės kartos minės mano vardą, mano vaikus lydės sėkmė... Mano sieloje Abraomas sukelia audrą, nes pakviečia kartu eiti tokiu tikėjimo keliu, kuriuo niekas nėra ėjęs, ir jis neatitinka mano troškimų. Bet tuo pačiu tikiu, kad Dievas jam galėjo kalbėti, nes jis nėra lengvabūdis, nuotykių gyvenime ieškantis žmogus, o kaip tik – geros reputacijos. Taigi ką darau: rizikuoju ir renkuosi keliautojo gyvenimo būdą, tame kelyje patirdamas Dievo veikimą, ar lieku saugus namie? 
 Tikinčiųjų bendruomenė yra žmonių grupė, pasirinkusių Abraomo tikėjimą. Palaiminimas, kurio siekiame būdami bendruomenėje, yra ne iš savanaudiškų tikslų – kad pagerintume savo buitį ir šalia kasdieninės veiklos ir turėtume pomėgį – bet palaiminimas gyventi Dievo garbei.
 Šiuolaikinis žmogus, apskritai nebegalvoja apie bendruomenę. Net tam, kad jis galvotų apie šeimą, reikia dėti daug pastangų, rengti pilietines akcijas, skatinti žmones lankyti šeimos gyvenimo kokybę puoselėjančius seminarus. Šiuolaikinis žmogus palaiminimus nori pasiimti pats, nebūti niekam skolingas. Turime vieną gyvenimą. Dėl to mums reikia jį ne sugadinti, o gyventi vykdant Kūrėjo mums duotą tikslą. Todėl ir būti bendruomenėje, kuri siekia Dievo garbei būti palaiminta, yra tikrai kilnus kvietimas ir geras pasirinkimas.

 

Prisijungę

Mes turime 3864 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia @duona Artūro skrynia Gyventi bendruomenėje, kuri yra Dievo garbei palaiminta

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. (ap. Petras)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia