• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Pratęsimas ...(iš Tebūna man, kaip tu pasakei – esu apdovanota malone pas Dievą)

Pratęsimas ...(iš Tebūna man, kaip tu pasakei – esu apdovanota malone pas Dievą)

El. paštas Spausdinti PDF

Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Luko 1,28

 Daugelis žmonių, kurie iš tiesų yra Dievo laiminami, dažnai nemano turį kokią ypatingą Dangiškojo Tėvo malonę savo gyvenimui iki kol apie ją išgirsta ar kaip nors kitaip apie tai nesužino. Dažnai viskas yra atvirkščiai: Dievo malonėmis apdovanotieji dėl kai kurių tikėjimo dalykų jaučiasi vieniši, nesuprasti, jiems netinka įprasto žmogaus gyvenimo troškimai bei tikslai, ir jie patyliukais dūsauja nemokėdami net artimiesiems paaiškinti tokio savo neramumo priežasčių. Dievo malonės žmonės yra tokie patys kaip ir visi, bet būtent jie išgyvena pilnatvės stoką gyvendami tais visų žmonių gyvenimo tikslais – to, kas yra, jiems per maža, reikia kažko daugiau, kas taip paprastai žodžiais neišsakoma. Šiuos dalykus jie paprastai išsako Dievui, nes žmonių nesuprasti randa supratimą Dieve, ir Viešpats jiems atsako dažnai viršydamas visus jų lūkesčius. 
 Atkreipkime dėmesį, jog vien to, kad Gabrielius ateina pas Mariją, ne kiekvienam papasakosi (o galbūt to ir nereikia kiekvienam pasakoti). Gabrielius į merginą kreipiasi nusakydamas jos padėtį: Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! 

Angelas įvardija Marijos būseną – ji apdovanota malonėmis. Jis teigia ne tai, kad Dievas ruošiasi ją apdovanoti malonėmis pasirinkdamas būti ypatingu žmogumi Dieviškajai misijai atlikti, bet kad ji jau yra apdovanota. Marija tų malonių greičiausiai natūraliai nesupranta, todėl išgirdusi tokią žinią ir svarsto, ką visa tai galėtų reikšti. Malonė, apie kurią ji turbūt nė negalvojo, tačiau turi ją pamatyti, yra ta, kad Viešpats yra su ja. Žmonės paprastai labai nori, kad Viešpats būtų su jais. Tas noras pasireiškia religinėmis praktikomis: laikomasi Dievo įsakymų ir tikėjimo tiesų, gyvenama dorai, klausantis sąžinės balso, bet daugeliui to, atrodo, neužtenka, kad suprastų, jog Dievas yra su jais. Todėl to, ką reiškia rasti Dievo malonę, turime mokytis iš Dievo žodžio, o ne iš kitų nuomonių ir manymų.
 Pirmasis žmogus, kurį Raštas mini kaip radusį malonę pas Dievą, yra Nojus (Pr 6, 8). Čia pat pateiktas ir atsakymas, kodėl jis toks buvo: Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be nuodėmės, nes ėjo su Dievu. Kitas labai ryškus Dievo malonę radęs žmogus Biblijoje – Mozė. Melsdamasis jis kalbėjo: Tu sakei: „Aš pažįstų tave vardu, tu iš tikrųjų radai malonę mano akyse“. Jei aš tikrai radau malonę tavo akyse, prašyčiau parodyti man savo kelią, kad galėčiau pažinti tave ir nuolat rasti malonę tavo akyse (Iš 33, 12–13). Apaštalas Jokūbas savo ruožtu sako, kad Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę (Jok 4, 6). Jei suprantu, kad Viešpats yra su manimi – suprantu, kokią malonę turiu.
 Marija taip pat buvo radusi malonę pas Dievą, kaip ją buvo radę Nojus, Mozė ir daugelis kitų Biblijoje aprašytų veikėjų. Tai buvo nuolankūs ir neišpuikę žmonės, kuriems rūpėjo teisumas, kurie norėjo pažinti Dievą ir per šį gyvenimą eiti jo keliu. 
 Jeigu mums kyla klausimas, ar ir mes esame radę malonę pas Dievą, iškart savo širdyse turime ir atsakymą – ilgų svarstymų tam nereikia. Mes juk pažįstame save pačius ir žinome, ar mums rūpi Dievo valia, ar laikomės jo teisumo, ar stengiamės paklusti jo valiai. Marija sumišo, bet ne tiek dėl angelo žodžių reikšmės, kiek dėl to, kad suprato, jog, kaip ir daugybėje Biblijos pasakojimų, po tokio antgamtinio pranešimo turėtų būti kažkas dar daugiau. 
 Manau, kad paprastas dievobaimingas Lietuvos gyventojas taip pat sumištų, jei priėjęs prie jo kardinolas asmeniškai jam pasakytų, kad jis yra radęs malonę Dievo akivaizdoje. Tačiau tuomet liktų atviras klausimas – o kas toliau? Iš tiesų, kartais Dievas nori tiesiog priminti savo mylimiems žmonėms apie jiems rodomą malonę per angelą, per skaitomą knygą ar per pamokslininką – nesvarbu per ką – svarbu išgirsti apie šią jo malonę. Apaštalas Jonas mums visiems – Kristaus mokiniams primena tai sakydamas: Ir iš Jo pilnatvės mes visi gavome malonę po malonės (Jn 1, 16). Apaštalas Paulius teigia: Nes jūs pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę, jog Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu, kad jūs per Jo neturtą taptumėte turtingi (2 Kor 8, 9), o kitame laiške rašo: Pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų (Rom 12, 6).
 Galbūt kartais dvasinėmis akimis nematančiam žmogui norisi pasiginčyti dėl tokio dalyko kaip Dievo malonės dovanos ir jo artumas, tačiau visa tai nurungia ši visą istoriją apimanti Marijos mintis – tebūna man, kaip tu pasakei. Jei pasakei, kad esu malonėmis apdovanota, vadinasi taip ir yra, jei pasakei, Viešpatie, kad esi arti, nors man taip ir neatrodo, vadinasi tai tiesa, tebūna man tavo artumas artimas. Mes, šio amžiaus Kristaus tikintieji, kartu su Marija, kupini tokio nuolankumo taip pat turėtume pritarti šioms Švento Rašto išsakytoms mintims: esame apdovanoti Dievo malonėmis – tebūna šis supratimas mumyse, kaip tu, Dieve, esi pasakęs. 

 

Prisijungę

Mes turime 3626 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia @duona Artūro skrynia Pratęsimas ...(iš Tebūna man, kaip tu pasakei – esu apdovanota malone pas Dievą)

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams.
Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. (
Jėzus)



Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia