• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Marija - Gavau užduotį iš Dievo

Marija - Gavau užduotį iš Dievo

El. paštas Spausdinti PDF

Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. 
Luko 1, 31

 Kokia paprastai būna mūsų reakcija, kai iš darbdavio, tėvų ar kokios organizacijos gauname kokią savanoriškai pasirenkamą užduotį, kuri mums sukelia daug nepatogumų? Manau, kad daugelis iš pat pradžių prieštaraujame, mėgindami pasiūlyti tinkamesnį kandidatą nei mes patys. Žmonės iš tiesų gyvenime ieško gerų, jiems naudingų ar pelningų užduočių, tačiau dažniausiai ne tokių, kur reikia aukotis, o atlygis neaiškus. 
 Jeigu štai Dievas įpareigoja mane atlikti kokią užduotį, paprastai esu linkęs apie ją pasvarstyti – gal tai mano paties išsigalvota, išpūsta įdomi ir mano vertybes atspindinti mintis, o galbūt ji iš Dievo. Ne visada žinau, kaip reaguoti tokioje nežinomybėje, ir tas mano nežinojimas daugiausia remiasi žemiškumu.

Kiek matome Šventajame Rašte, dauguma Dievo užduočių duotos žmonėms, kurie tikrai labai abejojo jų įgyvendinimo galimybe. Nojui liepta statyti laivą, kad išsigelbėtų nuo potvynio; Abraomui – palikti civilizuotą kraštą ir eiti gyventi kaip klajokliui Pažadėtoje žemėje, kurioje vėliau įsikurs Dievo tauta, gimsianti iš nevaisingos Saros; piemeniui Mozei nurodyta išvesti vergų tautą iš stipriausios pasaulyje imperijos; paaugliui Dovydui – su svaidykle nukauti iki dantų ginkluotą ir karo reikalams gerai ištreniruotą milžiną Galijotą; karaliaus vyno pilstytojui Nehemijui – atstatyti sugriautas Jeruzalės sienas, o netekėjusiai ir santykių su vyru neturėjusiai merginai Marijai – pagimdyti Dievui sūnų, kažkokiems Artimųjų Rytų išminčiams – keliauti sekant žvaigžde ir pagarbinti tą naujagimį įteikiant jam karališkų dovanų... Sutikime, kad visos šios užduotys normaliam žmogui atrodo esą neprotingos.
 Dažnai šiame gyvenime neprotingais dalykais žmonės laiko ir tai, kas jiems yra pareiga, taigi ką kalbėti apie dvasinės prigimties įpareigojimus? Jeigu vairuotojas važiavo viršydamas greitį ir už tai pareigūnas skyrė jam baudą, daug kam atrodo neprotinga ją mokėti – protingiau duoti kyšį, mat ir pareigūnui, ir man gerai – mažiau sumoku. O jeigu baudą vis dėlto sumoki, tokiu dalyku nelabai gali viešai pasigirti, nes būsi laikomas kvailiu, nemokančiu šiame gyvenime suktis. Panašių situacijų pasitaiko labai daug, kai net elgtis teisingai pagal įstatymą atrodo neprotinga. 
 Angelas Marijai pranešė ne šiaip gerą, malonės kupiną žinią. Marijai buvo duotas viešas iššūkis: kad ji pagimdys kūdikį būdama netekėjusi ir žmonės žinos, kad tai ne Juozapo sūnus. Be to, jai nebuvo užtikrinta, kad sužadėtinis ją ves, nebuvo užtikrinta, kad artimieji ir kaimynai nepastebės jos augančio pilvo ir jos nepasmerks, jai nebuvo garantuota, kad nebus užmėtyta akmenimis, mergina nebuvo patikinta, kad jos neišvarys iš namų. Faktiškai priimdama šį užduoti Marija su viskuo, ko savo gyvenime siektų jauna mergina, turėjo atsisveikinti. Gali būti, kad ji praras tėvų pasitikėjimą ir visą gyvenimą reikės klausytis jų priekaištų, gali būti, kad su ja bus elgiamasi nepagarbiai, kad ji niekada neištekės, turės ypač sunkiai dirbti – dėl šio nėštumo, apie kurį kalba Viešpats, ji gali „susigadinti“ sau gyvenimą.
 Yra ir daug gerų „gali būti“, bet čia jau yra reikalingas pasitikėjimas Dievu... Paklusdama Dievo valiai, Marija nieko neprarastų net ir patirdama visus tuos ką tik išvardytus dalykus, nes atlygis iš Dievo nėra vertinamas kūniškai. Jau vien dabar ji savo akimis regi angelą Gabrielių ir girdi, kad Viešpats yra arti jos. Ji visada gali melstis ir ieškoti pagalbos Dieve, žino, kad augindama Dievo Sūnų sulauks jo pagalbos, turės ką valgyti, bus saugi. 
 Viešpats, rinkdamasis Mariją, iš tiesų pažinojo ją iš vidaus, tad tikrinti jos pasirengimo skiriamai užduočiai visai nė nereikėjo – kitaip nei dažnai tai būtina su mumis. Kuo ypatinga buvo Marija? Be to, kad ji buvo tyra ir atvira Dievui, ji svajojo tarnauti Dievui ir tik laukė jo žodžio; kliovėsi ne savo supratimu, o Dievo galėjimu, neabejojo, neklausinėjo, kodėl Dievas išsirinko būtent ją, buvo pasirengusi kentėti. Manau, kiekvienas vaikas norėtų augti auklėjamas tokių tėvų, kurie buvo pasirinkti kilniai Dievo užduočiai ir ištarė Jam „taip“, kurie ėmėsi ją įgyvendinti, o ne dėl išskaičiuotų nepatogumų ar kitokių priežasčių jos atsisakė. 
 Jėzus nuo pačios kūdikystės augo su motina, kuri sutiko rizikuoti viskuo dėl Dievo. Būdamas vaikas, Jėzus girdėjo tikėjimo pasakojimus, kuriais tikėjo jo motina, nuo vaikystės matė, kad Dievas yra artimas ir garbinamas jo žemiškoje šeimoje. Per savo mamą Jėzus jau turėjo atsakymus į jam kylančius klausimus. 
 Galbūt mes ne kartą esame savęs klausę – o kokiai užduočiai Dievas yra išsirinkęs mus? Ką mums yra patikėjęs Viešpats išauginti, kokie turi būti mūsų gyvenimo vaisiai? Prieš atsakydami į šį klausimą, prima atsakykime sau – o koks yra mano tikėjimas Dievu ir jo veikimo reikalingumu? Dievas renkasi, tai mes žinome, tačiau kas many turėtų būti tokio, kad jis matytų mane vertą gauti jo užduotį – padėti auginti jam dvasiškai atgimusius vaikus? 



 

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Būti laisvuoju krikščioniu reiškia suvokti laisvę nuo nuodėmės. Be abejonės, ne visuomet tai suvokiame taip aiškiai, kaip derėtų, tačiau ši tiesa mums iš tiesų anteša džiaugsmą - Kristus mums vėl leidžia rinktis dorą gyvenimą!



Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia