• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Marija - Štai aš Viešpaties tarnaitė

Marija - Štai aš Viešpaties tarnaitė

El. paštas Spausdinti PDF

„Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų“. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.
Luko 1, 36–38

 Iš angelo Gabrieliaus išgirdome, kad Marija yra malonėmis apdovanota mergina, o toliau šioje istorijoje mes randame atsakymą, kodėl ją Dievas buvo apdovanojęs malonėmis. 
 Marija pasakė, kas ji tokia yra – Viešpaties tarnaitė. Tai pirma. Antra – ji nurodė, ką yra pasiruošusi daryti: tebūna man, kaip tu pasakei. Mariją drąsiai galime priskirti ryškiausių Biblijos personažų grupei, ir jeigu galima taip skirstyti, ji netgi stovi jų priekyje.
 Marijos tapatybė – Viešpaties tarnaitė. Daugybė žmonių, netgi teologų, negali sau į galvas sutalpinti minties, kaip moteris gali pastoti be vyro. Todėl ko tik apie Mariją nebuvo prikalbėta: kad ji pastojo nuo romėnų kareivio, kad Jėzus tiesiog yra Juozapo sūnus ir šiuo išgalvotu pasakojimu buvo sudievintas (tuomet Marija yra melagė) ir panašiai. Tai, kad Dievas galėjo padaryti tokį nuostabų dalyką – kad Marijos įsčiose be vyro galėjo atsirasti vaisius – daugeliui yra juokinga. 
 Iš tiesų dažnai mūsų pačių protas ir dar dažniau – netikėjimas trukdo priimti Dievo valią ir netgi protui suvokiamus, bet antgamtinius dalykus, nes mes pernelyg apribojame Dievą šio materialaus pasaulio dėsniais. 

Manyčiau, šiuolaikinė medicina jau griauna tokius įsitikinimus, nes šiais laikais moterys gali pastoti ir neturėdamos santykių su vyrais. Donorų tėvų prašymu moteris savo įsčiose, lyg specialiame inkubatoriuje, netgi gali išnešioti visiškai svetimą jai kūdikį – tereikia ją motyvuoti, kad prisiimtų nėštumo nepatogumus. Taip pat žinome tokį dalyką kaip klonavimas, kai dirbtiniu būdu iš tam tikrų ląstelių sukuriama gyvo padaro kopija. Kada kalbame apie Dievą, kuris visiškai iš nieko sukūrė visą materialųjį pasaulį ir visus gyvus padarus, tarp jų – ir žmogų, neturėtume abejoti Juo dėl to, kad jis norėjo, jog jo Sūnus gimtų į šį pasaulį kaip pilnavertis žmogus, o ne nužengtų kaip angelas. Gabrielius klausimą iškėlusiai Marijai tik patvirtina vieną dalyką: Dievui nėra negalimų dalykų. Ir to Marijai gana. 
 Klausydama angelo žinos, ši mergina nesiderėdama priima sprendimą: aš esu Viešpaties tarnaitė. Jei yra tokia Dievo malonė man, tuomet atsakas į šią malonę turi būti jos vertas. Marija mums rodo pavyzdį, kaip savo tarnavimu atsiliepti į Dievo malonę.
O koks būna mūsų atsakas į Viešpaties malones? Tenka girdėti, kad dažnai žmonės tik reiškia pretenzijas, kad jie malonių gavo mažiau negu kiti jiems pažįstami tikintieji. 
 Marija pasakė, kad yra pasiruošusi tarnauti Dievui. Dažnai manoma, kad jam tarnauti – tai aktyviai veikti. Pavyzdžiui, pamokslauti ir įtikinėti žmones keisti savo mąstymą, dėl misijos pasirinkti gyventi sunkiomis sąlygomis. Tarnauti Dievui, daugybės supratimu, – tai nesistengti dėl savęs, o vien tik atiduoti, ką gauni, kitiems. Tai iš dalies teisingas atsakymas. Tačiau jei tai yra viskas – nebeteisingas. Kaip Marija tarnavo Viešpačiui būdama jo tarnaitė? Biblijoje nieko keisto apie ją nematome išskyrus tai, kad ji pagimdė ir augino Dievo Sūnų. Jos tarnystė neišsiskyrė aiškiai matomu išoriniu veiklumu, netgi priešingai: veiksmą ir veiklą mėgstantys žmonės sakytų, kad Marija tarnavo labai pasyviai – juk jos užduotis buvo užauginti vaiką, ir tiek. Kita vertus, pagal Bibliją galime drąsiai tvirtinti, kad Marija tarnavo Dievui labai gerai, jos tarnystė buvo viena geriausių tarp tų, kokias Dievas apskritai yra pavedęs atlikti žmonėms. Marijos kaip motinos tarnystė buvo daugiau negu Nojaus statybos, Abraomo klajonės, Jobo kentėjimai, Juozapo ištvermė, Dovydo kovos, Saliamono išmintis ir kt. Kaip taip gali būti, kad motinystė gali būti reikšmingiau arba netgi prilygti tokiems dideliems Dievo įkvėptiems darbams? 
 Panašų pavyzdį, kuris mums puikiai tinka įvertinant Marijos motinystės svarbą, galime įžvelgti vieno iš įtakingiausių Anglijos žmonių – brolių Wesley‘ų motinos Suzanos Wesley pavyzdyje. Ji buvo ištekėjusi už pamokslininko Samuelio Wesley ir pagimdė 19 vaikų, iš kurių išgyveno tik 9. Jos vyras dažnai nebūdavo namie, du kartus dėl skolų sėdėjo kalėjime, todėl moteris privalėjo išlaikyti šeimą, išmokyti vaikus ir davė jiems tokius gyvenimo pagrindus, kad du jos sūnūs – Johnas Wesley and Charlesas Wesley, taikydami tai, ko išmoko namie, tapo garsiausiais savo meto Dievo tarnais. 
 Suzana Wesley yra pasakiusi tokią mintį: „Nepraeik per gyvenimą taip, kaip dauguma žmonių. Nepraslink kaip upės srovės nešami arba vėjo pučiami šiaudai. Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir jis vadovaus tavo mintims, kreips tavo kiekvieną žingsnį“.
 Kartą, kai jos vyras Samuelis buvo išvykęs ilgai kelionei į Londoną, Suzana pastebėjo, kad pastorių pavaduojantis kunigas ponas Inmanas bažnyčioje tarnavo taip, kad žmonės liovėsi ją lankę. Taigi sekmadienio vakarais moteris ėmė organizuoti pamaldas savo pačios namuose. Susirinkusieji giedodavo giesmes, melsdavosi ir garsiai skaitydavo pastoriaus Samuelio pamokslus. Iš pradžių į šias vakarines pamaldas įsiprašė dalyvauti namų tarnai, po to ėmė lankytis kaimynai ir draugai, kol galiausiai „virtuvės pamaldose“ jau dalyvaudavo virš 200 žmonių. Vėlesniais metais Suzanos sūnus Johnas Wesley, vadovaudamasis būtent tokiais pačiais principais, vesdavo metodistų susitikimus. 
 Užbaigti savo dalijimąsi mintimis apie Mariją norėčiau kiekvienam iš mūsų skirtu klausimu: kas buvo svarbiausias žmogus mano gyvenime, kas kreipė į doros, tikėjimo Dievu, pagarbos žmogui, teisybės troškimo taką? Gali būti, kad negalime nurodyti jokio konkretaus žmogaus. Tačiau turbūt vis vien turėjo kažkas būti: knyga, po tam tikrų įvykių išlikusi mintis ar pan. Tačiau vis dėlto dažniausiai mūsų kelius lemia žmonės. Dabar patiektą klausimą noriu apversti klausdamas kitaip: ar neturime tokio vidinio raginimo būti būtent tokiais žmonėmis, kurie tampa svarbiausiais kokio nors kito žmogaus dvasiniame gyvenime – nesvarbu artimo ar svetimo? 
 Jėzui toks žmogus, kiek galima suprasti, buvo motina Marija. Todėl ji ir yra mums toks puikus pavyzdys, kaip galėtume būti nors kažkiek reikšmingais žmonėmis. Marija priėmė žodžius apie tai, kad yra apdovanota malone pas Dievą, ji priėmė Dievo suteikiamą užduotį ir pasirinko būti Viešpaties tarnaite. 

Atnaujinta ( Trečiadienis, 15 Balandis 2009 10:48 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia