• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Marija – palaiminta moteris

Marija – palaiminta moteris

El. paštas Spausdinti PDF

Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“
Lk 1, 41–45

 Svarstau sau: jeigu žinočiau, kad štai Dievo valia mums su žmona tektų palikti šį pasaulį, turbūt turėtume spręsti klausimą – kam paliktume auginti savo vaikus? Kokiems žmonėms norėtume patikėti jų auklėjimą, kad jie išaugtų mylinčiais Dievą žmonėmis, realizuotų jiems duotą potencialią? Žmonės, kuriems norėtume patikėti savo vaikus, turėtų būti jiems pavyzdys tikint ir pasitikint Dievu, norėtume, kad tai būtų intelektualiai išprusę, turintys širdį teisybei žmonės, nešališkai mylintys kitus.
 Dievas savo Sūnų auginti patikėjo Marijai ir Juozapui. Suvienydamas šiuos žmones santuoka, Dievas sukūrė tokią šeimą, kuri Jėzui padėjo išaugti tokiu, koks jis išaugo. Žinoma, jeigu Jėzus būtų gimęs net ir visai Dievo netikinčioje šeimoje, jis vis vien būtų Dievo Sūnus. Tačiau vis dėlto Tėvas suteikė jam tam tikrus pagrindus per artimiausius jo žmones, nes ir jo misija negali būti sulyginama nei su vieno pasaulyje gyvenusio žmogaus misija. Taigi atsižvelgdami į Evangelijas turime pagrindo manyti, kad įtakingiausias žmogus Jėzaus gyvenime buvo jo motina Marija ir daug to, ką matome Jėzuje, matome jį gavus iš Marijos. 
 Taigi kokia yra ši moteris, ir kuo jos pažinimas gali papildyti mūsų gyvenimą? Keletą atsakymų į šį klausimą randame štai šiame Luko evangelijos tekste. Marija pirmiausia buvo Dievo palaiminta moteris ir apskritai laiminga, gerai pažįstanti savo Viešpatį Dievą. Pažvelkime įdėmiau į šias Mariją apibūdinančias mintis. 

Pateikta pasakojimo atkarpa yra iš tos vietos, kai Marija, sužinojusi apie savo nėštumą, keliauja pas savo giminaitę Elzbietą, ir įvyksta jų pirmasis susitikimas, kuris atskleidžia vieną ypatingą savybę apie Mariją – kad ji yra palaiminimo moteris. 
 Apskritai žodį „palaimintas“ žmonės supranta labai įvairiai, tačiau bene dažniausiai – religine prasme: Dievas į tave žvelgia palankiai, esi apgaubtas tam tikros dvasinės malonės, apsaugotas ir gyveni turėdamas artimą santykį su Dievu; kad ir kokios būtų aplinkybės, tau sekasi išlaikyti savo žmogiškąjį orumą ir vykdyti Dievo valios darbus. Taigi kuo palaiminta Marija, kad ją galima vadinti palaiminimo moterimi?
 Pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kad Marijos palaiminimas suartina tikinčiuosius. Tiesa, šioje srityje veikia Šventoji Dvasia, bet tai ir yra visa palaiminimo esmė. Štai Marija sutinka Elzbietą, ją pasveikina, ir Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Šios giminaitės visiškai viena kitą supranta ne dėl to, kad jos giminaitės, ne dėl to, kad abi laukiasi, bet todėl, kad prie jų abiejų prisilietė Viešpats, ir jos tapo labai panašios savo dvasia. Elzbieta, kuri yra kunigo žmona, sužinojusi apie Marijos nėštumą galbūt turėtų su nuoširdžia užuojauta užjausti šią jauną, dar netekėjusią, bet jau pastojusią merginą, tačiau Elzbietos žodžiuose nėra jokios kandžios užuominos, jokio priekaišto už tai, kad čia kažkas ne taip, kad negerai nesusituokusiai merginai lauktis. Čia skaitome apie tokią tikinčiųjų vienybę, kuriai paaiškinti trūksta loginių minčių. Iš tiesų Dievo palaiminti žmonės supranta vienas kitą ir išgirdę apie Dievo darbus vienybėje džiaugiasi, nes per Šventąja Dvasią jų širdies akys yra atvertos Dievo darbams.
  Antra, palaiminimas neša vaisių. Elzbieta garsiai šaukia Marijai: Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Kaip matome, Marijos palaiminimo vaisiai yra jos įsčių vaisius. Žinoma, galima sakyti, kad čia per stipriai peršama nuomonė, jog palaiminimas turi nešti vaisių, tačiau vis dėlto toks pasakymas duoda pagrindo taip manyti. Dievo palaimintas žmogus negali nenešti dvasinių vaisių. Jeigu jis dvasiškai nevaisingas, toks žmogus nėra Dievo palaimintas. Su palaiminimu reikalas yra toks: jeigu nėra dvasinių vaisių, tuomet nėra ir to Dievo palaiminimo, ir nesvarbu, kiek trumpalaikių pasaulio vertybių gali turėti. 
 Iš tiesų šio graiku kalbos žodžio – eulogeo „palaiminimas“ – ir įvairių jo formų Naujajame Testamente gana daug. Dažniausiai jis priskiriamas Dievui, nes pirmiausia jis yra palaimintas. Taip pat ne vienoje vietoje yra sakoma, kad palaiminta yra Dovydo karalystė; Simeonas laimina kūdikį Jėzų; laiminamos tos kelios žuvelės, kurių po to taip padaugėja, kad yra pamaitinamos tūkstantinės minios; Paulius ragina tikinčiuosius laiminti savo priešus. Visi šie pasakymai turi daug bendro su dvasiniais vaisiais. Netgi kada yra laiminami priešai, jie laiminami ne tam, kad būtų patenkinti savo nedorybėse, bet kad jų neapykanta ir nemeilė pasikeistų supratimu, meile ir tikėjimu. Geriausias palaiminimo reikšmę nusakantis palaiminimas yra Skaičių knygoje, kur girdime, kad Dievo laiminamas asmuo turi jo apsaugą, jam šviečia Viešpaties veidas ir Viešpats yra jam maloningas suteikdamas ramybę (Sk 6, 24–26).
  Jėzaus motina Marija pirmiausia buvo labiausiai palaiminta moteris todėl, kad jos vaisius išaugo į didžiausią žmonijos palaiminimą – nuodėmių Atpirkėją ir mūsų Ganytoją Viešpatį Jėzų. Jėzus augo maitinamas tokiu savo motinos tikėjimu ir pratęsė jos palaiminimą, o tai, ką Marija davė Jėzui, savo vaikams gali duoti visi tėvai. Šiuo atžvilgiu daugelis šeimų yra palaimintos turėdamos galimybę auginti Dievo vaisius – vaikus. Na, o bažnyčios palaiminimas yra matomas iš to, kaip jai sekasi būti Dievo palaiminimu žūstančioje visuomenėje, kaip ji suartina tikinčiuosius ir kaip neša ramybės bei taikos vaisių pasauliui. Nes visi mes, tikintieji, esame pašaukti būti bendruomene, kuri yra Dievo garbei palaiminta gausių vaisių ir pasiruošusi sutikti Jėzų Kristų. 

Atnaujinta ( Antradienis, 21 Balandis 2009 15:49 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams.
Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. (
Jėzus)



Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia