• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Marija – laimingiausia moteris

Marija – laimingiausia moteris

El. paštas Spausdinti PDF

„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta (laiminga) mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas! Luko 1, 47–49

  Dar viena labai reikšminga Marijos savybė, padariusi didelę įtaką augančiam Jėzui, yra ta, kad Marija buvo laiminga moteris. Laimingi žmonės – didelis turtas. Jeigu šeimoje yra laimingas žmogus, šeimai tai didelė laimė, joje augantys palikuonys, labai tikėtina, taip pat išaugs laimingais žmonėmis. Šioje Evangelijos ištraukoje matome žodžių palaiminta, laiminga ir įtikėjusi sąjungą. Marijos Giminaitė Elzbieta sako: Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta (Lk 1, 45). Taigi galime matyti, kaip šie žmogaus būsena nusakantys žodžiai puikiausiai dera tarpusavyje: laimingas žmogus yra tikintis ir palaimintas. Palaimintas žmogus yra tikintis ir laimingas. Tikintis žmogus yra laimingas ir palaimintas. 
  Iš kokio pasakymo aš sprendžiu, kad Marija yra laiminga moteris?

  Taip, kunigo žmona Elzbieta merginai pasakė, kad ji laiminga, nes patikėjo Viešpačiu. Marijos laimė yra jos tikėjimas. Ir iš tiesų: žmonės, kurie tiki Dievą, yra laimingi. Mums tereikia prisiminti Jėzaus Kalno pamokslą ir jo metu išsakytus žodžius, kad vargdieniai, liūdintys, romieji, alkstantys ir trokštantys teisumo, gailestingieji, tyraširdžiai, taikdariai, persekiojami dėl teisumo ir niekinami dėl Jėzaus vardo – visi šie žmonės yra laimingi (gr.k. makarizo – „laimingas“) (Mt 5, 3–12). Suprantama, kad jų laimės priežastis nėra tas vargas, liūdesys, chaosas, patiriama neteisybė, teisumo nebuvimas ir kančia. Ne karas, tironija, korupcija ir tikėjimo nepopuliarumas yra laimės receptas. Visų pirmiausia žmogų daro laimingą asmeninis pasitikėjimas Dievu. 
  Jėzaus brolis apaštalas Jokūbas sako: Štai mes vadiname laimingais (makarizomen) ištverminguosius (Jok 5, 11). Akivaizdu, kad Jokūbas kalba apie tuos tikėjimo žmones, kurie daug kentėjo, tačiau ištvėrė, ir jie yra vadinami laimingaisiais. Niekaip negalima Biblijoje nepastebėti, kad laimė kyla iš pasitikėjimo Dievu. 
  Jėzus augo su motina, kuri buvo laiminga ir kuri tikėjo, kad Dievui nėra negalimų dalykų (Lk 1, 37). Kad ir kokios bėdos ištikdavo Mariją, ji į gyvenimą žvelgė pozityviai. Prisiminkime vestuves Kanoje, kur pačiame puotos įkarštyje pritrūko vyno. Atrodo, jaunąjį tuoj ištiks negirdėta gėda, tačiau Marija tarnams rodo į savo Sūnų, nors šis visai ir nenorėjo užsiimti vyno gamyba. Jėzaus motina buvo ne susiraukusi poniutė, nuolatos dejuojanti dėl gyvenimo sunkumų ir nepatogumų, o laiminga ir tikinti moteris, savo pažintimis sugebėjusi aprūpinti vestuvininkus vynu. Mums mokantis iš Marijos tiesiog noriu paklausti: ar mes esame laimingi tikėdami Dievą? Yra daug krikščionių, kurie tiki, bet yra nelaimingi, nes, pvz., tautiečių laikomi sektantais, prietaringais, sumaišiusiais kultūras ir pan. 
 Dabar pažiūrėkime, ką sako pati Marija: Štai nuo dabar laiminga (o ne palaiminta, nes makarizo) mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas! Ji teigia, kad visos ateities kartos, ją vadins laiminga, nes Dievas jai padarė didžių dalykų. Marijos laimė yra iš to, kad ji mato, jog Dievas jos gyvenime nuveikia stulbinančius darbus. Taip, šalia tos laimės yra daug neatsakytų klausimų, kurie šiaip jau galėtų užtemdyti šią laimę, bet Marijai atrodo nė motais, ar ji dabar ištekės, ar tėvai priims ją atgal į savo namus, ar miestelio žmonės jos nepasmerks, ar apskritai ji turės kur gyventi ir auginti šį Dievo kūdikį? Dažniausiai žmonės pirmiau yra linkę bijoti ir susitelkti į tai, kas gali būti, negu dėkoti ir minėti jiems prieš akis parodytus Dievo darbus. Tai, ką Dievas daro, yra svarbiau nei tai, ką žmonės mano. Tas, kuris mato Dievo darbus ir nėra laimingas, apskritai nebus laimingas, kad ir ką gyvenime gautų. Marija save vadina pačia laimingiausia pasaulio moterimi ir ji tokia yra. Jos laimės išraiška puikiausiai išsakyta šiais jos žodžiais: Mano siela šlovina (aukština) Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju. Dievo aukštinimas ir džiugesys Dieve yra Marijos reakcija į Dievo darbus, ir visa tai ji vadina pačia didžiausia pasaulyje laime.
 Dabar pažvelgus į Marijos gyvenimo buitį – kaip ji verda košę, kaip tvarko namus, rengia vaikus, kaip ji elgiasi su savo vyru, kai jam nepasiseka daryti taip, kaip atrodo teisinga – visuose šiuose paprastuose gyvenimo įvykiuose matome ją tokią laimingą moterį, su kokia, manau, kiekvienas norėtų gyventi. Vaikai nori turėti laimingą mamą, vyras ieško laimingos žmonos, tėvai nori pasenti laimingos dukters namuose, elgeta nori ateiti paprašyti išmaldos iš laimingos moters, verslininkas į darbą nori priimti moterį, kuri kupina laimės ir t.t. Jeigu moteris namie nelaiminga, tai ir vyras iš namų eina sau veiklos kur kitur paieškoti, ir vaikai augs nelaimingi, išmokę kiekvienas savaip reaguoti į motinos nepasitenkinimus.
 Apie Jėzų jo sekėjų būrys telkėsi ne vien dėl idėjos, kuri iš tiesų buvo labai stipri, tačiau ir dėl jo asmenybės, kurios dalimi buvo ir jo motina Marija, laikiusi save laimingiausia moterimi pasaulyje. Manau, ir Jėzus laikė save laimingiausiu žmogumi – bent jau man taip atrodo iš jo gyvenimo, kokį jį pristato keturios Evangelijos. 

 

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia