• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Marija – Dievo pažinimo moteris

Marija – Dievo pažinimo moteris

El. paštas Spausdinti PDF

Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams Abraomui ir jo palikuonims per amžius.
Lk 1, 50–55 

 Jėzaus gyvenimas neabejotinai buvo paskirtas Dievui ir žmonėms. Iš kur šiame pasaulyje atsiranda tokių žmonių, kurie sugeba į jį žvelgti visiškai kitokiu žvilgsniu ir gyventi pagal dangiškąsias vertybes? Žinoma, Jėzus buvo Dievo Sūnus, gimęs į šią žemę, ir jeigu jis būtų gyvenęs kaip mes visi, tuomet kuo galėtume sekti? Kita vertus, jis vis vien buvo žmogus, jam buvo būdingi visi žmogiški išgyvenimai, ir tiesiog daugelį dalykų jis turėjo išmokti. Reikia manyti, kad Jėzaus motina Marija ir buvo jo didžioji mokytoja, nes štai šios eilutės parodo neeilinį jos požiūrį į Dievą ir platų paties Dievo asmens, jo būdo, darbų, vertybių pažinimą. Paprastai žmonės, kurie pažįsta Dievą, nenustygsta vietoje ir kiek įmanoma dalijasi šiuo pažinimu. Reikia manyti, kad Marija pagal savo galimybes šį Dievo pažinimą perteikė savo vaikams, tarp kurių augo ir jos pirmagimis Jėzus. 
 Ką Marija žino apie Dievą? Pirmiausia jos giesmėje girdime, kokį Dievą ji pažįsta – tokį, koks jis apsireiškė Izraeliui per Šventuosius Raštus. Iš tiesų, daug žmonių apeliuoja pasaulyje į Dievo pažinimą ir labai dažnai tas pažinimas yra grindžiamas tik asmeniniu regėjimu, bet Marijos tikėjimas yra kupinas Dievo pažinimo iš Raštų. Pavyzdžiui, ši Marijos giesmė labai panaši į per visą Senąjį Testamentą skambančią mintį, apreikštą Mozei, ir tai, kokį VIEŠPATĮ pažino daugelis izraelitų kartų:


Aš, VIEŠPATS, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos (Iš 34, 6–7).

 Dievas maloningas. Tai bene įsimintiniausia frazė iš to, koks yra VIEŠPATS. Beje, Marija yra nėščia būtent iš Dievo maloningumo, nes jos nešiojamas Sūnus yra šio pasaulio žūstantiems žmonėms Išgelbėjimas. Dievo malonė yra vienoda visiems. Dievo Sūnus turėjo mirti ant kryžiaus, kad atpirktų žmones iš mirties prakeikimo ir išlaisvintų jų sielas amžinam gyvenimui Dievo artume. Dievo malonė yra papildomai ypatinga tiems, kurie jo klauso ir paskiria savo gyvenimus būti su Dievu jo darbuose.
  Dievas Gelbėtojas. Šią Dievo savybę Marija išsakė jį garbindama: mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju (47 eil.). Dievas Marijai yra jos Gelbėtojas. Net ir nešiodama įsčiose Dievo Sūnų, ji matė save kaip nuodėmingą moterį, kuriai reikia būti išgelbėtai. Ji nepretendavo į ypatingą pažintį su Dievu ir nelaikė savo tarnavimo tokiu ypatingu, kad jai dabar nebebūtų reikalingas Gelbėtojas. Dievą Marija pažino kaip Izraelio Gelbėtoją, kaip Dievą, kuriam skaudą širdį dėl tamsoje gyvenančių pagonių tautų, kaip Dievą, kuris siekia kiekvieno žmogaus išgelbėjimo. Ką nors manyti ar protingai svarstyti apie Dievą nieko nereiškia, jeigu nesišauki jo, kad jis būtų tavo Gelbėtojas. 
  Dievas Galingas. Marija nepražiūri šios Dievo savybės, nors ji atrodo tokia priešinga Dievo gelbėjimui. Jeigu Dievas toks galingas, kodėl reikia kalbėti apie gelbėjimą? Dievas duotų gerą sprigtą jam prieštaraujančiai galiai ir viskas būtų baigta – nieko nebereikėtų nuo jokios pražūties gelbėti, nes ir pražūties neliktų. Marija mato Dievo galią pažeminti ir pražudyti galingais besidedančiuosius, ir atvirkščiai – išaukštinti nevertus ir mažuosius, tačiau žino, kad viskas daroma savo laiku. Juk ir Paulius Korinto bažnyčios tikintiesiems primena: Tik pažvelkite, broliai, kokie gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. Ir tai, kas pasaulio akimis žemakilmis ir paniekintas, net tai, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus Dievo akyse negalėtų girtis (1 Kor 1, 27–29).
 Kartais žmonės taip įsitvirtina gyventi šiame pasaulyje, kad jiems ima atrodyti, jog nėra jokių galių, kurios galėtų sustabdyti jų sumanymus ir įsivaizdavimus. Dievas savo galia dažniausiai siekia žmones sutaikyti, tačiau kai nuodėmė yra stipriai įsišaknijusi, tuomet vienus gelbėdamas jis kitus nuverčia, ir vienus išaukštindamas kitus pažemina. Taigi mes matome, kad Marija gyvena ne tuo, ką mato, o tuo, ką gali padaryti Dievas, ir tuo ji buvo ypač puikus pavyzdys ir augančiam Jėzui, ir mums visiems, augantiems tikėjime. 
 Štai šiame Evangelijos pagal Luką pasakojime mes tik susipažįstame su Marija ir nustembame, kaip kažkokiame nežinomame miestelyje galėjo rastis tokia ypatinga mergina. Iš tiesų, ji juk irgi neaugo vakuume, prie jos ugdymo daug kuo prisidėjo Marijos tėvai. Nors tikėjimas Dievu ir nėra paveldimas, jį kiekvienas turi asmeniškai išgyventi ir apsispręsti gyventi Dievui, tačiau tėvų gyvenimo būdas, tikėjimo mokymas vis dėlto labai padeda vaikams žengiant šį apsisprendimo žingsnį. Kartą darželinukas sūnus manęs paklausė: „Tėti, ar mokykloje vaikai mokosi apie Dievą?“ Teko jam atsakyti, kad apie Dievą mes mokomės namie ir bažnyčioje. Šios yra pačios pagrindinės Dievo pažinimo perteikimo vietos. 
 Ką mes žinome apie Marijos gyvenimo pabaigą? Pagal krikščionių istorijas, ji savo gyvenimą baigė Efezo mieste, kuris dabar yra Turkijos teritorijoje. Mes matome, kad ši moteris po brangaus sūnaus mirties neliko užsidariusi savo skausme, bet kaip ir prieš pastodama buvo ta, kuri tikėjo Dievą, kad jis gali daryti neįmanomus dalykus, ir kartu su apaštalais ėjo į misijas skelbti Evangelijos. 
 Kiekvienas iš mūsų neabejotinai esame kam nors artimiausias žmogus, ir tiesiog norisi priminti, kad mūsų gyvenimas yra labai svarbus nebūtinai dėl to, kokius darbus galime ar kokių negalime atlikti, bet dėl to, kad savo gyvenimu liečiamės prie augančių asmenybių padėdami joms formuotis, o tai jau yra kur kas daugiau už pilką kasdienybę. Taigi kas yra svarbu? Būti palaimintu žmogumi, būti laimingu žmogumi ir gerai pažinoti Viešpatį Dievą. Visi šie dalykai yra mums prieinami per Dievo malonę ir visi jie darys mūsų ir kitų žmonių gyvenimą nuostabų. 

 

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.“ (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia