• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Vyras, priimantis Viešpaties žodį

Vyras, priimantis Viešpaties žodį

El. paštas Spausdinti PDF

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ 
Mt 1, 20–23

 Galbūt kada nors esame savęs paklausę – ar aš esu reikalingas Dievui? Arba – ką galėčiau daryti, jeigu būčiau jam reikalingas? Tai iš tiesų geri klausimai, kurių nevalia užmiršti. Dievas mus sukūrė dėl savęs. Per pranašą Izaiją jis sako: <...> kiekvieną <...> savo garbei aš sukūriau (Iz 43, 7). Ir kad mes rastume džiaugsmą jame: <...> pasotink mus savo gerumu, kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas (Ps 90, 14). Taigi į mūsų klausimus Dievas pateikia labai aiškų atsakymą: taip, tu man esi labai reikalingas, ir svarbiausias darbas, kurį gali atlikti, yra džiaugtis manimi, rasti pasitenkinimą ir laimės pilnatvę su manim bendraudamas.
Tačiau grįžkime prie Juozapo. Štai mes esame prie jo lovos, kai jam miegant į šį vyrą kreipiasi Viešpaties angelas. Šis pokalbis yra iš Dievo ir parodo, kaip jis vertina Juozapą. 

Pirmiausia, Juozapas yra tas, kuriam kalbėjo Dievas. Viešpats ieško vyrų, kurie jo klausytųsi. Jei kalbėtume apie Juozapo jausmus, tai jis greičiausiai jaučiasi patyręs neteisybę. Paklaustas: „Kas atsitiko?“, jis atsakytų: „Mergina su kuria norėjau susieti savo gyvenimą, mane apgavo, ir ne gana to, kad prisipažintų, ji dar kalba kažkokias nesąmones, kad esą nuo Dievo pastojo“. Apgautas žmogus paprastai nori išsikalbėti, nori išgirsti, kad tai ne jo kaltė, nori išlieti savo nuoskaudą. Iš tiesų tam labai reikalingas artimas draugas. Jei žmogus turi mažai tokių draugų arba žino, kad tie artimiausi draugai nesupras, tokiam išsikalbėjimui gerai nueiti pas tokį žmogų, kuris tiesiog išklauso nuoskaudų ir paguodžia. O jei net ir tokio nėra, tuomet turbūt geriausia susitikti su profesionaliu psichologu. Nežinome, ar Juozapas ėjo su kuo nors kalbėtis, bet tai, jog rašte parašytą, kad jis norėjo „tylomis“ Mariją atleisti, duoda suprasti, kad turbūt jis vienas šią nuoskaudą nešiojo. 
 Juozapas, kaip matome, išgyveno ir baimę. Na, gal ne tiek baimės, kiek nerimo, nes nerimas dažniausiai kyla, kai ateitis atrodo neaiški, nežinia, kas nutiks pasirinkus vieną ir kitą sprendimą. 
 Nuoskaudą ištrynė ir padrąsinimą šiam vyrui suteikė Viešpats, su juo pasikalbėti atsiųsdamas savo angelą. Eidamas gulti Juozapas buvo neramus, nuliūdęs ir nusivylęs, o atsikėlė nurimęs, apsisprendęs ir žinodamas, kaip elgsis. Kodėl jis taip lengvai leidosi sapno paveikiamas? Juk ir daugelis mūsų naktimis sapnuojame būtus ir nebūtus dalykus, bet dažniausiai nepuolame elgtis taip, kaip nurodo visokie sapne apsireiškę personažai. Juozapo istorijos atveju esama dviejų labai keistų atsitiktinumų. Marija nėščia, ir nėščia iš Šventosios Dvasios. Keistas dalykas, sveika logika perša visai ką kitą. Juozapas taip pat keistai sapnuoja, kad turi vesti Mariją ir užauginti Izraeliui Mesiją, kuris išgelbės tautą iš nuodėmių. To irgi žmonėms nepapasakosi. Taigi – du keisti, neįtikinami ir nepaaiškinami dalykai. Juos siedamas, Juozapas tai priėmė kaip Viešpaties žodį.
Dievas iš tiesų ieško tokių, kurie jo klausytų, kurie nesakytų: „Nesąmonė, gal man čia šizofrenija jau prasidėjo, kad sapnuoju visokius angelus“, bet lauktų patvirtinančių ženklų. Dievas Juozapui kalbėjo, ir jo nuoskaudą pakeitė ryžtas. Dievas dažniausiai kalba tam, kuris yra pasiruošęs girdėti, kuris pasirengęs priimti jo patarimą, pasikliauti jo žodžiu. 
 Atkreipkime dėmesį ir dar į vieną tokį dalyką, Dievas ieško tokių vyrų, kurie rūpinasi Dievo reikalais. Dievo reikalas šioje situacijoje buvo jo Sūnus ir Marija. Dabar atrodo, kad Marija yra labai nemaloniai įstrigusi su šituo savo nėštumu, ir jai tikrai yra dėl ko išgyventi. Čia nebūtų istorijų neprikursi. Nemaloni yra ne vien tik Marijos, bet ir jos sužadėtinio Juozapo padėtis. Žmonės juk puikiai moka skaičiuoti, nuo pažįstamų savo sužadėtinės nėštumo ilgai paslaptyje neišlaikysi. Iš tiesų, dėl Dievo reikalų labai įmanoma papulti į nemalonią padėtį. Dėl Dievo reikalų gali tapti apkalbų ir apkaltų objektu ir netgi smarkiai nukentėti. Vis dėlto, jei rūpi Dievo reikalai, ta rizika yra visai priimtina. Būdamas Dievo reikalų vykdytoju ne tik Dievui tarnauji, bet tuo pačiu sau ir savo artimui.
 Galų gale per Juozapą mes sužinome dar vieną ypatingą dalyką apie Dievą. Viešpats jau yra pradėjęs įgyvendinti savo planą: Marija tapo nėščia, pranašystės pildosi. Jis galėjo Juozapą tiesiog įsprausti į kampą ir jam pasakyti: „Privalai vesti Mariją, pernelyg daug jau yra sudėta į šį reikalą. Paklusk, Juozapai, ir priimk viską taip, kaip mano patvarkyta“. Šiame kontekste labai tiktų šie psalmės žodžiai: Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklus (Ps 32, 9). Matome, kad Viešpats elgiasi kitaip, ragina Juozapą nebijoti vesti Marijos ir suteikia jam ypač didingą ir garbingą gyvenimo viziją.
 Manau, kad Viešpats ir šiandien ieško sau tokių vyrų kaip Juozapas, kurie ne įsprausti į kampą pradeda klausyti Viešpaties, o dėl to, kad yra atviraširdžiai. 

 

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. (ap. Petras)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia