• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Vyras bendradarbiaujantis su Dievu

Vyras bendradarbiaujantis su Dievu

El. paštas Spausdinti PDF

Sample ImageAtsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų, ir jis pavadino jį Jėzumi. Mato 1, 24–25

  Labai suprantama, kad Dievui dažniausiai norime tarnauti darbais, tad jeigu jau esame apsisprendę visam gyvenimui atsidėti jo tarnystei, ieškome, kaip geriausiai galėtume tai daryti pagal mums duotas asmenines dovanas, galimybes ir aplinkybes. Juozapas štai buvo pakviestas bendradarbiauti su Viešpačiu tampant Marijos vyru ir Jėzaus globėju.

Šis vyras pagal savo amatą buvo stalius, nes turime šiuos Jėzui sakytus žodžius: Iš kur jam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? Argi jis ne dailidės sūnus?! (Mt 13, 55) Manau, kad būdamas teisus žmogus Juozapas buvo ir geras dailidė, gerai atlikdavo užsakymus, darydavo gražius daiktus. Vis dėlto bendradarbiauti su Dievu yra daugiau nei sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo darbą. Tikriausias bendradarbiavimas su Dievu yra savo charakterio, troškimų ir norų formavimas pagal jo valią. Didesnė žmogaus galia vis dėlto kyla ne iš to, kaip jis atlieka savo darbą, o koks jis yra žmogus. Būti žmogumi pagal Dievą – svarbiau negu būti žmogumi dėl savo darbų vertės.

Izaijo 26,8 pasakyta: Tavo teismų takuose, VIEŠPATIE, mes laukiame tavęs. Kas yra Dievo teismų takai?

   Ši mintis leidžia suprasti, kad Dievas yra laukiamas ir randamas tik tam tikruose keliuose, o jeigu konkrečiau – Dievo išsakyto įstatymo, išsakytų pažadų, jo inicijuotų darbų takuose. Labai dažnai net tikintys žmonės laukia Dievo visiškai ne ten, kur reikia. Jie kantriai ieško, norėdami atkreipti Dievo dėmesį kantriai kartoja tam tikrus ritualus, o Dievas jų laukia visai kitur. Jėzus teigė: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn 14, 6). Jėzus sako, kad jis yra tas Izaijo takas, kuriame sulaukiame Dievo. Jėzus sako, kad juo eidami ateiname ir sutinkame Dievą. Tai labai stiprūs pasakymai, ir daug kas su juo nesutinka.

Juozapas, išklausęs angelo žodžius, apsisprendė būti Dievo teismų takuose ir su juo bendradarbiauti. Gimus kūdikiui, jis duoda jam Jėzaus vardą ir taip tampa Viešpaties bendradarbiu. Juozapas yra Dievo bendradarbis, nes prisiima ne tik išmaitinti, bet ir užauginti Dievo sūnų.

Laiške efeziečiams yra įdomi mintis: aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą (Ef 3, 14–15). Labai keistai čia Paulius pasako: tėvystė yra iš dangaus Tėvo ir reikšminga tiek danguje, tiek ir žemėje. Vadinasi, tėvystė yra amžinas santykis, ir tai yra tikrų tikriausia žmogaus gyvenimo investicija. Galbūt dėl to taip svarbu, kad tėvai ne tik maitintų ir aprūpintų vaikus, bet juos ir ugdytų, palaikytų glaudų santykį su jais, perduotų tikėjimą Jėzumi.

Kalbant apie tėvo vaidmenį duodant vaikui vardą, geriausia, kai šeimoje dėl vardo randamas bendras sutarimas, o jei jo nėra – pasiekiamas kompromisas. Na, o ką daryti, jei vis dėlto gimdytojai nori skirtingų vardų? Dėl to pasakysiu ne tiek taisyklę, bet remdamasis bibliniais pavyzdžiais. Suteikti vaikui vardą pirmiausia yra tėvo reikalas. Tiesa, suprantu, kad dabar kitokie laikai, kad ana visuomenė buvo patriarchalinė, kur vyras buvo viskas, o moteris mažateisė, tačiau... Motinai pagimdžius, kūdikis neginčytinai yra jos dalis, jos išnešiotas, iškentėtas, jos maitinamas vaikelis. O koks visame šiame reikale yra tėvo, vyro vaidmuo? Kur yra jo dalis tame kūdikyje? Atsakymas, kurį čia randame yra toks – tai suteikti kūdikiui vardą, įvardyti jo tapatybę. Kalbėdami apie Jėzų, turime prisiminti, kad Juozapas yra ne tėvas, o globėjas. Nors žmonių akyse jis ir tėvas, iš tikrųjų Jėzus yra Dievo Tėvo Sūnus, ir Tėvas jam duoda vardą pasakydamas, kaip Juozapas jį turi pavadinti. Lygiai tas pats pasakoma ir Marijai.

Jėzaus tapatybė buvo iš jo tėvo. Jam duotas vardas reiškė: „Viešpats yra gelbėtojas“. Taip pat Jėzus turėjo ir antrą vardą: jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. Dievas Tėvas rūpinosi tuo, kuo turėtų būti jo sūnus, ir suteikė jam tapatybę tapti tuo, kuo jis buvo pavadintas. Taip pat yra ir su mūsų vaikais. Vaikas gauna tapatybę yra iš tėvo, ir tą tapatybę suteikdamas tėvas privalo padėti ją įgyvendinti. Kai kalbame apie tai, kas gimusiajam turi duoti vardą, manau, kad paskutinis žodis ir sutikimas turi būti būtent iš tėvo. Per tai pasireiškia jo sąlytis su vaiku, tai jis suteikia jam tapatybę ir vardą, su kuriuo atžala išaugs.

Prisiminkime Adomą, kuris, kol dar buvo rojuje, suteikė vardus visiems pasaulio gyvūnams ir davė netgi vardą savo žmonai, pavadindamas ją Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina (Pr 3, 20). Manau, kad vardai turi turėti reikšmę į kurią jie įaugę, o ne vien tik gražiai skambėti. Žinoma, su šia asmenine nuomone galima ir nesutikti, bet aš matau jai pagrindus Biblijoje.

Juozapui bendradarbiaujant su Dievu, matome dar vieną dalyką. Evangelijoje pasakyta: Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų. Marija buvo skaisti iki kūdikio gimimo, o po Jėzaus gimimo jiedu gyveno kaip vyras ir žmona. Yra tam tikrų nuomonių, kuriomis mėginama pateisinti tam tikrus teologinius nusistatymus apie visišką Marijos skaistumą, sakoma, kad ji negalėjo būti žmona, nes iki mirties liko mergelė. Tokius dalykus gali išgalvoti tik tie žmonės, kurie nesukūrė šeimos ir negyveno kartu su moterimi. Juozapas bendradarbiavo su Dievu, Dievo valia vedė Mariją, tapo jos vyru, ir manyčiau, labai geru vyru, o ne globėju ar kokiu nors sielos broliu.

Taigi šioje dalyje matome, kad bendradarbiavimas su Dievu prasideda namuose – priimant santuoką ir ją vertinant kaip amžiną Dievo dovaną, joje auginant ir auklėjant tau dovanotus vaikus. Juozapas yra vyras, kuris šitaip taip padeda pildytis Dievo žodžiui.

Atnaujinta ( Penktadienis, 15 Sausis 2010 00:04 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.“ (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia