• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Sužeistos sielos moters prieštaravimo ženklas

Sužeistos sielos moters prieštaravimo ženklas

El. paštas Spausdinti PDF

 Sample ImageO Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas“. Lk 2, 34

Šventykloje Marija su Juozapu sutiko Simeoną, kuris kaip tik ir laukė gimstančio Dievo Sūnaus, kad jį palaimintų. Ir štai dabar, kūdikį laiminant, ištariami tokie skaudūs jo motinai žodžiai. Kodėl Simeonas turėjo juo ištarti Marijai? Ar nebūtų buvę geriau į šoną pasivesti Juozapą arba tiesiog patylėti? Kodėl Dievas manė esant reikalinga tokią gražią dieną Marijos nuotaiką aptemdyti tokiais žodžiais – kad ji rankose laikanti prieštaravimo ženklą? Žinoma, jeigu tokius žodžius priimi tik kaip seno žmogaus sapaliones, tai viena, tačiau jei juos laikai pranašiškais, tuomet ateityje turi tikėtis gana skaudžių dalykų.

Patriarchui Abraomui laukiant savo pirmagimio Izmaelio, Dievas apie tą vaiką pasakė: Jis bus smarkus žmogus, ranką pakėlęs prieš visus, o visi – prieš jį (Pr 16, 12). Tokia žinia Abraomui buvo tikrai ne kokia, tikrai ne paguoda senatvėje. Dar vaikystėje Izmaelis iš tiesų skriaudė savo jaunesnįjį brolį, dėl jo pykosi Abraomo žmonos ir iki šių dienų Izmaelio ir Izaoko palikuonys pasaulyje yra didžiausi priešai.

 

 

Pranašystė, kad štai šis Dievo Sūnus bus prieštaravimo ženklas Marijai leido suprasti, kad Jėzus savo prieštaravimu nebus kaip Izmaelis, kuris buvo nesantaikos nešėjas, o taps prieštaravimu dėl teisių darbų, dėl nupuolusiųjų atsikėlimo. Jono Evangelija prasideda tokiais žodžiais: Pas savuosius jis atėjo, o savieji jo nepriėmė (Jn 1,11). Graikų kalbos žodis antilego verčiamas kaip „prieštaravimas“, dažniausiai vartojamas tose situacijose, kur yra prieštaraujama minioms. Štai minia kalba Pilotui: Bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas (prieštarauja ciesoriui)“ (Jn 19, 12).

Johnas Stottas knygoje „Šiuolaikinis krikščionis” vardija, su kokiais prieštaravimas ir alternatyviais pasirinkimais dėl Jėzaus susidūrė Paulius ir su kokiais paprastai susiduria visi tikintieji1:

Intelektinis prieštaravimas, arba kryžiaus kvailystė.

Religinis prieštaravimas, arba Evangelijos išskirtinumas.  

Asmeninis prieštaravimas, arba žmogiškojo išdidumo sugniuždymas.

Moralinis prieštaravimas, arba kvietimas atgailauti ir siekti šventumo.

Politinis prieštaravimas, arba Jėzaus Kristaus viešpatystė.

Rašydamas apie apaštalo Paulius pasirinkimus, J. Stottas teigia, kad „jis turėjo apsispręsti atmesti pasaulio išmintį, tai yra bet ką, kas siūloma kaip alternatyva Evangelijai, ... turėjo apsispręsti skelbti tik Jėzų Kristų ir ypač jo kryžių. Su šiuo pasirinkimu susiduriame kiekvienas. Ką pasirinksime – ar pasaulio išmintį, kuri Dievo akyse yra kvailystė, ar kryžiaus kvailystę, kuri yra Dievo išmintis?”2

Daugelis Jėzaus nesupras... Tai, ką jis mokys, kokius darbus darys, kaip gyvens, su kuo bendraus, ką tikės – dėl daugumos šių dalykų žmonės prieštaraus jam ir jis prieštaraus žmonėms, taps jų priešu ir bus atstumtas. Jėzaus mokymas daugumai yra iš esmės neprotingas (jei protingas, tai priimtų), išsišokantis (netoleruoja kitų religijų), moraliai per sunkus (augimas šventume), dažnai net pavojingas valstybei (kaip anuomet laikytas pavojingu Romai, taip šiais laikais smerkiamas kaip toks Turkijoje, Kinijoje, Baltarusijoje ir kitur, o kai kuriais aspektais – gal net ir Lietuvoje).

Atrodo, tikrai laimingą Marijos gyvenimo dieną kaip žaibas perskrodžia skaudi, tačiau ją stiprinanti žinia: jos sūnus, jos pačios dalis, gyvens taip, kad dėl jo daugelis nupuls ir (pozityvioji dalis) daugelis atsikels. Beje, Evangelijoje pasakyta, kad pati Marija vėliau nesuprato savo sūnaus ir iš tiesų tam tikru Jėzaus tarnavimo momentu norėjo nukreipti jį nuo tokios misijos.... Sykį jis net ir jai, net ir Dievo paruoštai, pamokytai apie Sūnaus gyvenimą, tapo prieštaravimo ženklu, arba teisingiau būtų pasakyti – ji pati Jėzui tapo prieštaravimu: Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo, sakydami, kad jis netekęs nuovokos ... atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti (Mk 3, 20–21, 31).

Tačiau grįžkime į šventyklą. Kokia moteris turėtų būti Marija po tokių žodžių? Manau, daugiau negu namų šeimininkė, daugiau negu vaikus maitinanti ir prižiūrinti moteris. Jos siekiai kur kas didesni negu namai, vaikai ir bažnyčia. Ji gyvena ne tam, kad užsiimtu buitimi ir užmirštų šį incidentą su Dievu, šiuos pranašo žodžius. Manau, kad be visų namų ruošos rūpesčių, įprastų paprastai izraelitei, ji gyveno tam, kad tarnautų Dievui augindama vaikus, kad matytų, ką Dievas daro, ir prisidėtų prie šių jo darbų – net ir pati dėl sūnaus tapdama prieštaravimo ženklu iš paklusnumo Dievui.


1John Stott „Šiuolaikinis Krikščionis“, Tikėjimo žodis, 2009, 61–67 p.

2 Ibid., 67 p.

 

Atnaujinta ( Ketvirtadienis, 14 Sausis 2010 19:18 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai;
jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (
Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia