• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Artūro skrynia Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo (I d.)

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo (I d.)

El. paštas Spausdinti PDF

 

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Klopo žmona Marija, ir Marija Magdalietė. (Jn 19, 25)

 Šis pasakojimas mums atskleidžia patį skausmingiausią, žiauriausią, negailestingiausią įvykį visoje Biblijoje. Iš tiesų Šventajame Rašte esama daug žmogaus sielai ir protui sunkiai suvokiamų ir nemalonių pasakojimų: žmogžudysčių, smurto, apgavysčių, išprievartavimų, išdavysčių, karų, taikių gyventojų pavergimų ir pan. Tačiau šiuo pasakojimu priartėjame prie pačios giliausios duobės, kai ne vien religinės ir pasaulietinės valdžios sprendimu, bet ir dėl visuomenės palaikymo mirti kankinančia kryžiaus mirtimi siunčiamas klaidingai apkaltintas, jokios kaltės prieš žmones neturintis, šventas savo gyvenimo būdu žmogus ir Dievo Sūnus – Jėzus Kristus. Šioje baisioje akistatoje matome ir moterį, kuri Rašto liudijimu yra palaiminta per visas kartas. Galime sakyti, kad švenčiausi pasaulio žmonės buvo paveikti ir turėjo dalyvauti baisiausiame pasaulio įvykyje.

 

 

Šią pačią juodžiausią žmonijos istorijos dieną ir mes kartu su Jėzaus motina Marija bei keletu kitų Jėzų mylėjusių žmonių atsistokime prie Jėzaus kryžiaus. Žvelgdamas į šią pasakojimo dalį, norėčiau aptarti tą stovėjimą prie Jėzaus Kryžiaus. Ten neišvengiamai būriavosi daugybė žmonių, tad pirmiausia norisi pasvarstyti, kaip jie stovėjo prie Nukryžiuotojo.

Vieni prie kryžiaus stovėjo todėl, kad Jėzaus nekentė ir jo kančia džiaugėsi. Tai buvo ta grupė žmonių, kurie Jėzaus bijojo ir dėl jo tyrumo bei tiesios kalbos jo nemėgo. Svarbiausi čia – Izraelio vadovai, kurie Jėzuje įžvelgė konkurentą, jautė grėsmę. Šie žmonės ir juos palaikantys paprasti piliečiai stovėdami prie Jėzaus kryžiaus ir nuteistojo šaipėsi, reikalavo stebuklų, įrodymų. Ir šiais lakais yra nemaža dalis tokių, kurie prieš Jėzų yra būtent tokie. Jie pažįsta jį iš pasakojimų ir darbų, tačiau dėl asmeninės naudos renkasi tai, kas priklauso tamsai: elgiasi nesąžiningai, neteisingai kaltina, paniekina, išduoda, pražudo kitą.

Prie kryžiaus stovėjo ir tie, kurie tiesiog vykdė savo pareigą. Daugelis prie Kristaus kryžiaus stoviniuoja iš pareigos palaikyti tą pirmąją žmonių kategoriją. Jie tarnauja aptartųjų žmonių kėslams, gauna iš jų užmokestį, per juos turi gyvenimo ramybę ir gerovę. Šioje žmonių grupėje būtų ir pats Pilotas su savo kareiviais, ir tarnai, kurie tarnauja šiai Jėzaus nekenčiančiai žmonių grupei. Pareigą vykdantys žmonės paprastai neturi savo nuomonės, jie nesvarsto, kodėl daro vienaip ar kitaip, nes tai jau už juos nuspręsta. Jeigu visi sako: „Jis – nusikaltėlis!“, vadinasi, taip ir yra. Jei visi pasakytų, kad štai dabar jis yra teisus, taip ir būtų. Šios grupės žmonių elgesį prie kryžiaus paprastai lemia tie, kurie yra populiarūs, kurie vadovauja. Tokia stovėsena prie Kristaus kryžiaus yra ne mažesnė panieka Išganytojui, nors tai viešai neperteikiama.

Po kryžiumi stoviniavo ir tokių, kuriems Jėzaus kančia ir mirtis buvo tiesiog įdomi. Iš miesto jie susirinko pažiūrėti reginio – tai vis dėlto buvo šiokia tokia pramoga! Nusikaltėliai gauna tai, ko nusipelnė, ir štai galima asmeniškai stebėti jų kančias. Tais laikais niekas nestatė siaubo ir smurto filmų, taigi nukryžiavimas minioms buvo pramoginis renginys.

Prie kryžiaus stoviniavo ir atsitiktinai toje mirties bausmės vietoje atsidūrusių asmenų. Jų būrelis buvo nedidelis. Romėnai žmonės kryžiuodavo prie kelių sankryžų ir kitose vietose, kur praeiviai galėtų matyti, kas laukia maištaujančiųjų prieš Romą, ir taip būtų įspėti. Virš Jėzaus galvos buvo prikalta lentelė su užrašu hebrajų, lotynų ir graikų kalbomis, skelbiančiu, kad nukryžiuotasis yra „žydų karalius“. Tas įrašas – dėl praeivių. Taip, prie Jėzaus kryžiaus iš tiesų stovėjo ir visai atsitiktinių žmonių. Jie jo nepažinojo, kad pasmerktų, jie niekam netarnavo, kad vykdytų pareigą, jie neieškojo pramogos kito žmogaus nelaimės sąskaita. Jie tiesiog ten atsidūrė ir Jėzaus kryžius ėmė jiems kalbėti. Šiuos žmones mūsų dienomis būtų galima priskirti ieškančiųjų grupei, kurie neturi atsakymų į gyvenimo klausimus. Prie Jėzaus jie atsiduria atsitiktiniai, tačiau toji mirtis ir kančia juos liečia ir šalia stovinčiųjų tokie žmonės klausia: „Už ką jie taip jį nukankino? Kas jis toks buvo? Ką tokio pasakė? Ką norėjo pasiekti ir kuo nusikalto pasauliui?“ ir pan.

Galiausiai kryžiaus mirties akivaizdoje buvo ir tų, kurie Kristų mylėjo. Tarp tokių žmonių mes matome jo motiną Mariją, Jėzaus tetą, kitas artimiausias moteris ir mokinį Joną. Jie ten stovėjo iš meilės. Stovėjo prie kryžiaus prieštaraudami viskam, ką pasaulis manė apie Jėzų, rizikuodami savo gyvybe ir laisve, nes patys galėjo būti suimti ir apkaltinti sąmokslu. Jie stovėjo, nes jiems nebuvo svarbu tai, ką apie juos manė kiti, jiems nerūpėjo galimos grėsmės – svarbu buvo tik Jėzus. Tarp tų žmonių buvo ir Marija – tą dieną išsipildė anuomet šventykloje Simono pasakyti žodžiai: ir tavo pačios sielą pervers kalavijas (Lk 2, 35).

Skaitant šias eilutes mane tiesiog sukrečia ta mintis, kad prie Jėzaus kryžiaus stovėjo ir Marija. Kaip motinai, jai galbūt būtų buvę geriau nematyti, būtų užtekę žinoti. Ko gera, būtų buvę daug lengviau nematyti Sūnaus kančios, negirdėti jo dejonių, neteisingų jam metamų kaltinimų, beprotiškų reikalavimų? Vis dėlto Dievo valia ji ten stovėjo – kančios kalavijo suvarpyta širdimi, nes buvo motina, Izraelio duktė, Kristaus gyvenimo palydovė, nes tikėjo savo Sūnų ir be jo ateityje nematė vilties.  

Mes visi kartu su visa pasaulio visuomene norom ar nenorom esame sustoję prie Jėzaus kryžiaus. Prisiminkime, kaip gyvenome šią ir praeitą savaitę, ir apsvarstykime – kurią poziciją esame užėmę prie Jėzaus kryžiaus? Gal yra atėjęs metas atgailauti? Gal jau metas gauti atsakymą į klausimą, kodėl Jėzų prikalė prie kryžiaus? Gal atėjo laikas tarsi gimti iš naujo arba sustiprėti tikėjime? O gal – mylėti jį visu savo protu, visa širdimi, visomis jėgomis?



 

Atnaujinta ( Trečiadienis, 27 Sausis 2010 13:07 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia