• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia @duona Pamąstymai Bilio pamokslas

Bilio pamokslas

El. paštas Spausdinti PDF

„Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jėzui apie galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišęs su jų aukomis. Tada Jėzus pasakė jiems: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip nukentėjo?! Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.

Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo (tvenkinio) ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite. Jėzus pasakė palyginimą: „Vienas žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą jis atėjo pažiūrėti jame vaisių, bet nerado. Ir tarė sodininkui: „Štai jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!“ Anas jam sako: „Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi.”

Žmonių minios sekė paskui Jėzų, nes jie buvo paliesti to, apie ką Jėzus jiems kalbėjo. Evangelijoje pagal Luką 13,1–2 eilutėje rašoma apie tai, kaip Pilotas sumaišė žmonių (galilėjiečių) kraują su aukų krauju. Žmonės turbūt galvojo: „jei Dievas leido, kad taip atsitiktų tiems žmonėms – turbūt jie buvo to verti“ (nes buvo baisūs nusidėjėliai, ir Dievas juos nubaudė, sumaišydamas jų kraują su aukų krauju).

Šiandien yra lygiai taip pat: kai Haityje įvyksta žemės drebėjimas, visi stebisi ir klausia, kodėl Dievas leido, kad taip atsitiktų? Turbūt tie žmonės gyveno nuodėmingai, ir Dievas juos nubaudė? Ar tie žmonės Haityje didesni nusidėjėliai nei mes visi? Ne. Jie nėra didesni nusidėjėliai. Evangelijoje pagal Luką 13,3 Jėzus sako: „Anaiptol, sakau jums! Bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite“. Lygiai taip pat Dievas įspėja žmones ir šiandien. Mirtis užklumpa netikėtai. Ji gali mus ištikti nelaimingo atsitikimo metu, kaip tai nutiko žmonėms Haityje, todėl mes turime būti pasiruošę mirti. Evangelijoje pagal Luką 13,4 Jėzus primena kitą istoriją: „Arba anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo (tvenkinio) ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?!“ Evangelijoje pagal Luką 13,5 „ Ne, sakau jums, bet jei neatsiversite, visi taip pat pražūsite.“ Šitie žmonės, – sakė Jėzus, – nebuvo kaltesni už bet kuriuos kitus.

Be to, Jėzus sakė: „ Jei neatsiversite, jūs taip pat pražūsite.“ Jėzus čia kalba apie Dievo teismą, o žmonės pastaruoju metu nori girdėti tik apie Dievo meilę. Jie nepripažįsta Jėzaus, skelbiančio Dievo teismą. Tačiau tiesa yra ta, kad Dievas mus taip myli, jog suteikia mums laiko atgailauti. Tačiau, jeigu mes neišgirsime apie teismą, ar nenorėsime girdėti, tai kaip mes atgailausime ir atsiversime? Jeigu tu nesergi, tai tau ir gydytojo nereikia.

Atgaila – tai ne tik Dievo atsiprašymas už nuodėmes ar pakeistas gyvenimo būdas. Atgaila įvyksta tuomet, kai tu atsigręži į Dievą ir pripažįsti, kad esi nusidėjėlis. Mes esame taip toli nuo Dievo. Jeigu Dievas mus teistų pagal tai, ko esame verti, mes keliautume tiesiai į pragarą. Atgaila įvyksta tada, kai mes tai pripažįstame ir siekiame Dievo atleidimo.

Kadangi esame dvasinės būtybės (sukurtos pagal Dievo atvaizdą) mes siekiame religinių dalykų, kurie mus dar labiau tolina nuo Dievo. Mes prašome Dievo naujo gyvenimo ir naujos pradžios (atleidimo). Evangelijoje pagal Luką 13,6–10 Jėzus kalba apie figmedį, pasodintą vynuogyne. Sodininkas įdėjo daug vargo ir nuolat prižiūrėjo figmedį. Figmedžiui buvo suteiktos pačios geriausios sąlygos: gerai išpurenta žemė, saulė, vanduo. Figmedis turėjo visas reikalingas sąlygas augti, vešėti ir megzti vaisius. Jis augo vynuogyne, kurį prižiūrėjo sodininkas. Paprastai figmedžiai augdavo pakelėse ir niekas jais per daug nesirūpindavo. O šis figmedis buvo ypatingai prižiūrimas sodininko, nes augo vynuogyne ir, ko gero, ten buvo pasodintas su tikslu. Kai sodo šeimininkas atėjo ieškoti vaisių ir jų nerado, jis tarė sodininkui: „Štai jau treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!“ (Evangelija pagal Luką 13,7). Turbūt figmedis atrodė sveikas: jo lapai buvo vešlūs ir žali, ir žmogus tikėjosi rasti jame vaisių. Vienintelio dalyko, kurio buvo tikimasi iš figmedžio – tai vaisių, bet jų ten nebuvo. Jis buvo niekam tikęs, taigi šeimininkas liepė nukirsti figmedį. Bet sodininkas prašė šeimininko: „Šeimininke, palik jį dar šiais metais. Aš jį apkasiu ir patręšiu. Rasi jis dar duos vaisių. O jei ne, tada jį iškirsdinsi“ (Evangelija pagal Luką 13,8–9).

Sodininkas prašė šeimininko suteikti figmedžiui dar vieną galimybę (dar vienus metus). Žmogus manė galįs dar kažką tam figmedžiui padaryti - sodininkas sutiko, tačiau, jei po vienerių metų niekas nepasikeis, nukirs figmedį. Šioje istorijoje matome, kad viskam yra ribos, netgi figmedžio nevaisingumui. Bet ką tai šiandien reiškia mums?

Tu gali būti tas figmedis. Tu gali būti pasodintas nuostabioje „derlingoje“ vietoje, gali turėti visas krikščioniško gyvenimo privilegijas: Biblijos studijas, Bažnyčią, draugus-krikščionis, tačiau gali visa tai atmesti, nevertinti, viso to gintis ir tam priešintis. O galbūt tu turi krikščionio „išvaizdą? Galbūt turi visas privilegijas, tačiau, jeigu nesi atgimęs ir atidavęs savo gyvenimo į Jėzaus rankas, tu neturi nieko.

Tačiau sodininkas užtarė figmedį. Jis sakė, kad dar apkas ir patręš medį. Jis prašė šeimininko, kad tas nekirstų figmedžio. Ar ir tu šiandien jautiesi kaip tas figmedis? Ar tau yra pavojus būti nukirstam? Jėzus tave brangina, tu Jam rūpi. Jis nori tau suteikti dar vieną galimybę, Jis nori „apkasti ir patręšti“ tave. Jėzaus apkasimas ir patręšimas tau gali būti skausmingas. Galbūt turėsi atsisakyti meilės daiktams, baimės žmonėms (ką kiti apie tave pagalvos) galbūt tai reikš namų arba darbo praradimą, galbūt mylimo žmogaus netektį? Kad ir koks praradimas tave beištiktų, kad ir ko dėl Jėzaus tektų atsisakyti, svarbiausia yra tavo siela, ir Jis nenori jos prarasti. „O kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?! Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“ (Evangelija pagal Morkų 8,36–38).

Žmogau, ką tu gali duoti, kad išpirktumei savo sielą? Tai turėtų būti kažkas daug vertingiau, nei tu šiuo metu gali pasiūlyti. O kas bus, jeigu tu neatsiversi? Tada, žmogau, Jėzus tau turi tik vieną atsakymą: „Jei neatsiversite, visi taip pražūsite“. Būsi iškirstas ir sudegintas. Tai ne mano, o Jėzaus žodžiai.

Gal tu atrodai kaip krikščionis ir krikščioniškai elgiesi, bet niekada neatgailavai, neatsivertei ir neatidavei savo gyvenimo į Dievo rankas?

Pamąstyk, kas tavęs laukia?

 

Atnaujinta ( Trečiadienis, 10 Kovas 2010 14:44 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Būti laisvuoju krikščioniu reiškia suvokti laisvę nuo nuodėmės. Be abejonės, ne visuomet tai suvokiame taip aiškiai, kaip derėtų, tačiau ši tiesa mums iš tiesų anteša džiaugsmą - Kristus mums vėl leidžia rinktis dorą gyvenimą!



Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia