• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Kad širdis džiaugtųsi ... Kaip išmintingai naudoti laiką?

Kaip išmintingai naudoti laiką?

El. paštas Spausdinti PDF
Straipsnis
Kaip išmintingai naudoti laiką?
2. puslapis
Visi puslapiai

„Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad būtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos“ (Ef 5,15-16)

Viena parduotuvė, prekiaujanti kompiuteriais Lietuvoje, paskelbė apie naktinį išpardavimą. Tada pagalvojau: kas gi naktį važiuos pirkti, užuot miegojęs? Tačiau išgirdau, kad per labai trumpą laiką Vilniuje buvo viskas išparduota. Žmonės, pamatę monitorių, kompiuterį, svarstė, ar jiems apsimoka įsigyti tai už pusę kainos. Ir nusprendė pirkti. Tai yra būtent tai, apie ką kalba apaštalas Paulius: žmonės išnaudoja tą trumpą laiką, dabartines aplinkybes, kurios nebesugrįš. Paulius mums liepia būti išmintingiems naudojant laiką. Graikų kalboje laikui apibūdinti vartojami keli žodžiai: „Hronos“- tai laikas, kuris eina: „Kairos“ reiškia trumpą laikotarpį, kurį duoda Dievas ir kuris nebegrįš. Tą akimirką reikia išnaudoti. Dievo Žodis sako: „Gerai naudokite laiką, nes dienos yra piktos“. Neišmintingi žmonės praleidžia galimybes, o išmintingi jas išnaudoja.

Laikas yra labai brangus dalykas

Kiekvienas iš mūsų turime 24 valandas per parą, 60 minučių per valandą. To laikotarpio mes negalime prailginti, negalime tos akimirkos pakartoti. Mes galime tik užgaišti laiką: valandas, dienas, savaites ir daryti tai, kas mums nenaudinga. Galime skaityti nenaudingus žurnalus, žiūrėti negerus filmus arba laidas. Vieno laikraščio skiltyje“ Pamesta ir rasta“ buvo patalpintas toks skelbimas apie laiką: „Vakar tarp aušros ir saulės nusileidimo prarastos 2 auksinės valandos. Kiekviena – po 60 deimantinių minučių. Nieko neatsilyginsiu, nes jos prarastos visam ir visiškai“. Šis žmogus nerašė, kas įvyko, bet minėjo, kad tos 2 valandos jam yra prarastos visam. Todėl ir apaštalas Paulius sako, jog laikas yra labai brangus, ir mes turime jį išnaudoti. 

Mes turime atlikti veiksmus, kol yra galimybė juos atlikti.

Turime veikti, daryti kažką, kol tam yra galimybė. Šventasis Raštas kalba, kad:

1. Yra laikas ieškoti Viešpaties

Laikas ieškoti ir rasti Viešpatį Jėzų – reiškia laiką įtikėti. Ši galimybė bus ne visada. Žmogaus gyvenime būna keli momentai, kai Šventoji Dvasia labai aiškiai jam sako: „Aš noriu, kad tu priimtum Kristų“. Aplinkybės įtikėti nebus visada tos pačios. Neretai žmonės sako, kad jie įtikės, kai pasens. Tada jie turės laiko skaityti ir tada krikščionybė jiems tiks. Tačiau taip nebus. Jei kada nors lankėtės senelių namuose, turbūt pastebėjote, kad ten daug žmonių yra kietos širdies. Jie gyvena praeitimi, nusivylę gyvenimu ir žmonėmis. Jų širdys užkietintos ir jiems labai sunku įtikėti. Yra laikas ieškoti Viešpaties, yra galimybė įtikėti Jėzų ir tą galimybę reikia būtinai išnaudoti. Pranašas Izaijas sako: „Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti“ (Iz 55,6). Kitais žodžiais sakant, galimybė priimti Evangeliją nebus visada šalia. Gal tu esi tas žmogus, kuris sakai: „Taip aš noriu įtikėti į Jėzų Kristų, sutvarkyti savo santykius su Dievu, bet aš tai padarysiu ne šiandien, o vėliau.“ Evangelija kviečia mus paklusti Dievui.

Sekminių dieną, apaštalui Petrui pamokslaujant, žmonės jo paklausė, ką jie turi daryti. Jis atsakė, kad jie turi atsiversti ir kiekvienas pasikrikštyti vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jiems nuodėmės ir tada jie gautų Šventosios Dvasios dovaną (Apd 2,37-38).

Filipų miesto kalėjimo prižiūrėtojas paklausė, ką jis turi daryti, kad būtų išgelbėtas. Paulius į tai atsakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai (Apd 16,30-31). Raštas kalba, jog dabar yra laikas įtikėti ir pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, kad Jis mums atleistų, pakeistų mūsų gyvenimą, kad valdytų mus (2 Kor 6,2). Yra laikas atidaryti savo širdies duris, kurios taip ilgai buvo uždarytos Viešpačiui.

Papasakosiu tikrą istoriją. Vienoje darbovietėje krikščionis statybininkas dažnai dalydavosi savo tikėjimu su kitais. Kartą jis pakvietė savo kolegą ateiti į evangelizacinį renginį. Žmogus atsakė turįs įtikėjusi sūnų, kuris už jį visada meldžiasi. „Aš žinau, kad turiu įtikėti, - sakė jis. – Įtikėsiu, bet ne šiandien ir ne rytoj“. Kitą dieną, sėdėdamas prie savo namų ant laiptų, šis vyras su draugais girtuokliavo. Per vieną akimirką jis nukrito nuo visiškai neaukštų laiptų, susilaužė sprandą ir mirė vietoje. Tai ekstremali situacija, tačiau istorija – tikra. Mes turime žinoti, kad laikas ateiti pas Viešpatį Jėzų yra brangus. Nepraleiskime progos įtikėti, neatidėliokime tos akimirkos ir galimybės. Laikas ieškoti ir rasti Jėzų yra dabar. Jėzus kviečia.

2. Yra laikas liudyti Kristų

Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą (Rom 10,10).

Gal tarp mūsų yra išgelbėtų žmonių, kurie niekada viešai neišpažino, kad yra Jėzaus mokiniai? Manyti, kad mes galėsime sekti Jėzumi kitiems nepastebint, yra klaidingas suvokimas. Turėti savo širdyje tikėjimą, bet neišpažinti jo viešai klasėje, darbo vietoje, niekada nesakyti, kad tu priklausau Jėzui, yra labi blogai. Niekas negali augti tikėjime, neišpažindamas Jėzaus viešai. Mes turime rodyti savo vėliavą- Jėzų. Jis yra mūsų Gelbėtojas. Nemažai žmonių Europoje, ir Lietuvoje, atsitiktinai išgirsta arba kažkas jiems asmeniškai liudija, jog galima asmeniškai priimti Kristų. Jie klausia, kodėl niekas ankščiau to jiems nesakė. Visur krikščionybės ženklai, kryžiai, tačiau niekas žmonėms to suprantamai nepaaiškino. Klausimas mums: „Ar norėtume savo mirties dieną, kai stovėsime prieš Viešpatį, kad mūsų kaimynai arba kolegos paklaustų: Kodėl tu man niekada nesakei, kad galima įtikėti per Kristų? Kartais nėra lengva, nes žmonės vadina mus sektantais, kartais mes nerandame išmintingo būdo, kaip skelbti, kviesti žmones ir prieiti prie jų. Dėl to reikia melstis. Tačiau Šventasis Raštas liepa liudyti. Naudokite tą laiką, nes dienos yra piktos.


 3. Yra laikas prašyti atleidimo

Jėzus mus kviečia ypatingam bendravimui su Juo. Tačiau yra svarbu, kad mes neneštume su savimi naštų (kietas širdis, nesutvarkytus santykius). Mes turime kalbėtis, atleisti. Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybes (Ef 4,26). Gyvenimas ir kasdienybė yra labai margi. Per dieną gali būti net kelios situacijos, kai įvyksta nesusipratimai ar konfliktai, kurių mes nenorime, ir iškart kažkas atsitinka. Mes galime priimti sprendimą atsiprašyti ir sakyti: „ Atsiprašau, gal tu ne taip supratai mane, aš taip nenorėjau pasakyti, atleisk man, nenorėjau tavęs įžeisti“. Tai yra svarbu. Laikas prašyti atleidimo. Negyvenkime toliau neatsiprašydami. Svarbu, kad mūsų santykiai būtų tvarkingi.

4. Yra laikas padrąsinti, laikas padėkoti

Šventasis Raštas kalba, kad yra laikas padrąsinti vienam kitą. Man labai patiko jaunų savanorių komanda TREK, kuri buvo atvykusi 2009 metų vasarą į Lietuvą tarnauti. TREK reiškia ‚kelionė‘, ‚vaikščiojimas‘. Tai Menonitų Brolijos Misijos iš Kanados ir JAV trumpalaikė misijų programa. Vieno iš jų paklausiau, kaip jam, žiūrint iš šalies, atrodo mūsų bendruomenė. Jaunuolis iš Amerikos pasakė, kad jei jis būtų atvykęs čia ieškoti trūkumų, tai galėtų daug ką pasakyti. „Tačiau čia, Lietuvoje, -sakė jis, - ir jaunimo grupė, ir bendruomenė sprendžia tuos pačius klausimus, kaip ir mes. Čia žmonės kovoja su tais pačiais rūpesčiais ir sunkumais“. Toks požiūris yra padrąsinantis ir teigiamas. Taigi padrąsinkime vienas kitą.

5. Yra laikas atsisakyti nuodėmingų įpročių

Kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turime dalykų, trukdančių sekti Jėzumi. Tai gali būti dalykai, kurių niekas nežino. Gal mes bendraudami linkę įžeisti vienas kitą arba su mumis kartais sunku gyventi? Gal darome tai, kas nenaudinga mūsų dvasiniam gyvenimui? Biblijoje sakoma, kad mūsų kūnas yra Šventosios Dvasios šventykla. Jėzus atpirko mus, ir dabar yra laikas šventėti, atsisakyti nuodėmingų įpročių. Mes galime padėti vieni kitiems atvirai išpažindami ir sakydami: „Žinai, man šioje srityje yra sunku, man reikia pagalbos. Aš noriu sekti Jėzumi bet kokia kaina, noriu būti tyras ir toliau augti Dvasia“.

6. Yra laikas įvesti discipliną gyvenime

Kartais mūsų sekimas Jėzumi yra padalytas į dvi dalis: pusė čia – pusė ten. Mes norime būti ir krikščionimis, bet tuo pačiu norime visiškai ir aktyviai dalyvauti pasaulyje: būti ir su tais, ir su anais. Šventasis Raštas moko, kad mes turime būti Jėzaus pusėje. Gal vienam reikės disciplinuoti save, kad kasdien skaitytų Bibliją, melstųsi, kitam – kad reguliariai ateitų į pamaldas. Tai turi būti gera dvasinė rutina. Kartais esame pavargę ir sakome sau: „Kam man šį sekmadienį keltis? Man sunku. Gal dar ir bažnyčioje manęs niekas nepadrąsins?“ Tačiau tą įprotį ateiti į pamaldas, išgirsti Dievo Žodį ir būti kartu Dievas palaimins. Įveskite discipliną skaityti ir studijuoti gerą krikščionišką knygą, prašydami Dievo pagalbos, kad Jis jus palaimintų. Arba reguliariai ateiti į Biblijos vakarą ar maldos ratelį, į jaunimo susirinkimus ir melstis konkrečiai: „Dieve, padėk man, aš noriu augti tikėjimu.“ Apaštalas Paulius sako: Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės, kad nebūtumėte tartum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos (Ef 5,15-16).

Svarbu ne tai, kiek metų mes gyvensime, o taip, kaip mes išnaudosime kiekvieną savo gyvenimo dieną Dievo akivaizdoje. Gerai išnaudokime tuos retus momentus, kuriuos mums duoda Dievas, nes dienos yra piktos. Jėzus, mūsų Viešpats, yra kompetentingas, pilnas kantrybės ir ištvermės. Jis gali padėti mums kiekviename žingsnyje. Šiandien Evangelija mus kviečia eiti į priekį su Jėzumi. Tepadeda mums Dievas.

 

 

 

 

Atnaujinta ( Šeštadienis, 23 Rugpjūtis 2014 14:52 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

...Buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia