• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Misijos Kelionės po Gruziją įspūdžiai – Kad praregėčiau!

Kelionės po Gruziją įspūdžiai – Kad praregėčiau!

El. paštas Spausdinti PDF

Mintis

Rugpjūčio mėnesį prasidėjęs karas Gruzijoje atkreipė daugelio pasaulio valstybių dėmesį. Maža tauta užpulta galingos ir stiprios kaimynės, iš jos atimtos pačios gražiausios teritorijos, iš savo namų išvaryti ir benamiais tapę taikūs ir niekuo dėti gyventojai.

 Sample Image

Būtent šiuo metu ir gimė mintis, jog būtų prasminga vykti ir aplankyti Gruzijoje gyvenančius tikėjimo brolius ir seseris. Kada Jobą ištiko nelaimė, tuomet iš įvairių kraštų susirinko jo draugai norėdami paguosti Jobą jo nelaimėje, suteikti jam viltį. Panašiai atsitiko ir mums. Išgirdę šios tautos skausmą, nusprendėme vykti ir  kalbėti su žmonėmis apie išganymo ir taikos Evangeliją, kartu melstis su vietiniais krikščionimis juos paguodžiant, suteikiant amžinąją viltį, o jeigu leistų galimybės - tuomet būtų galima padėti atstatinėti tai, kas yra sugriauta.

Komanda

Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčia subūrė keturių žmonių, pasiruošusių vykti į Gruziją, komandą ir beveik per dvi savaites nuo minties ši kelionė jau tapo realybe. Šios taikos misijos komandos nariais tapo bažnyčios pastorius Artūras R., neseniai šeimą sukūrę Gediminas ir Kristina D. ir pirmakursis studentas Edgaras K. Bažnyčios ir individualūs žmonės taip pat palaikė šią mintį paaukodami pinigų ir tokiu būdu įgalindami mūsų komandą nuvežti nukentėjusiems žmonėms paramą.

Komanda taip pat buvo pastiprinta ir ja rūpinosi Gruzijoje gyvenantis „Kontaktmission“ misijos darbuotojas Andre Krahn. Jis planavo mums susitikimus, nakvynės vietas, parodė pačią šalį, pasakojo apie kultūrą.

 Sample Image

Goris

Pirmosios keliones dienos buvo praleistos Gorio mieste. Šis miestas buvo bombarduotas, sugriauta karinė bazė ir dvi mokyklos, kuriose bombarduojant slėpėsi Gruzijos kariuomenės kariai, nukentėjo šalia mokyklų stovintys pastatai. Mūsų atvykimo dieną aplinka buvo jau kažkiek aptvarkyta, statybininkai jau statė langus ir remontavo sugriautus pastatus. Gorio mieste lankėmės ir pabėgelių stovykloje, kurioje tuo metu buvo apie 2300 gyventojų. Didžioji dalis jau buvo išsiskirsčiusi gyventi pas gimines.

Pirmą dieną supratome, kad padėti nelabai kuo ir galime ir nėra tokio poreikio, apie kokį galvojome. Ten, kur vyko konfliktas, buvo rusų kariuomenė ir net patys gruzinai bijojo grįžti į savo namus, o Gorio mieste viskuo jau buvo pasirūpinta ir mums pasisiūlius padėti, pabėgelių stovykloje mums buvo pasakyta, kad ir taip nemažai savanorių šiame darbe yra.

Atsakymą misijos komandos veiklai radome Dievo žodyje, kurį skaitydami apsitojome ties šiais Evangelijos žodžiais: Jėzus prabilo į neregį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ (Mk 10,51).

Ši frazė iš Evangelijos mums davė mintį, kad pagrindinė mūsų misijos priežastis yra praregėti ir veikti tik tuomet, kai pamatome tuos poreikius Gruzijoje, dėl kurių mus į šią šalį atsiuntė Viešpats.

Andre dėka, mes turėjome susitikimų su individualiais žmonėmis ir klausėmės jų istorijų, klausėme, kokie yra jų poreikiai, kartu meldėmės.

 Sample Image

Hatuna – Gorio mieste ji yra IFES (kaip LKSB) grupės lyderė, su savo vyru tarnauja padėdama studentams išgirsti apie Jėzų. Karo metu buvo sugriauti jos tėvų namai. Hatunos pasakojimu Gruzijoje bažnyčios dažniausiai yra labai užsidariusios, mažai bendraujančios, parama krikščioniškoms organizacijoms dažniausiai iš užsienio. Evangeliškų bažnyčių yra nedaug, todėl studentams yra labai neįpastas krikščioniškas bendravimas, sunku tarnauti, kai visiems atrodo, kad tokia tarnystė yra nereikalinga.

Gorio mieste turėjome susitikimą su šeima, kuri buvo išvaryta iš savo namų. Visi šeimos nariai, išskyrus tėvą, yra krikščionys. Krentant bomboms Nugzar matė, kaip vienai visai netoliese sprogus žuvo 6 žmonės ir vien nuo šio reginio žmogų paralyžavo. Mūsų vizito metu jo žmona su kitais savo kaimo gyventojais buvo apsistojusi pabėgėlių stovykoje, o jį patį priglaudė dukra, pas dukrą jį ir aplankėme, klausėmės jo istorijų, meldėmės.

Kareli yra nedidelis miestelis, esantis šalia Gorio. Čia labai svetingai buvome priimti brolio Aneri, kurio darbą remia „Kontaktmission“. Aneri jaunystėje buvo Gruzijos dziudo sporto čempionas, vietiniai žmonės jį labai gerai pažįsta, gerbia ir klausosi, ką Aneri kalba apie Dievą. Kareli jis darbuojasi burdamas krikščionišką bendruomenę. Faktiškai atsikeldamas gyventi į Kareli jis laužė gruziniškus papročius, nes būdamas jauniausias sūnus, turėjo pasilikti gyventi kartu su senais tėvais. Aneri tikslas yra suburti keturias bendruomenes centrinėje Gruzijoje, kurioje labai mažai net ir provoslaviškų bažnyčių.

Aliką sutikome Aneri namuose. Jis čia nakvojo, nes per karinį konfliktą prarado namus ir visą derlių. Į Aliko sodą nukrito keletas bombų, kurios nupurtė beveik 5 tonas persikų. Šis derlius buvo visas Aliko šeimos pragyvenimas. Jo žmona su vaikais mūsų vizito metu atvyko į Gorį ir kitą dieną Aliko Aneri namuose jau nebebuvo. Derlių prarado ir Aneri, nes vanduo per drėkinimo sistemą tekėjo iš Pietų Ostetijos ir konflikto metu šis sodams būtinas vanduo buvo užsuktas, dėl ko pradėjo džiūti medžiai ir vaisiai iki galo taip ir nesubrendo.

Jvari, Batumi ir Delikauri

Iš centrinės Gruzijos keliavome į vakarinę Gruzijos pusę, visai šalia Abchazijos, kurią jau atkirtę nuo Gruzijos saugojo rusų kariškiai. Pakeliui matėme pašautą tanką ir dvi pravažiuojančias rusų kariuomenės budinčias įgulas. Jvari miestelyje, o tiksliau šalia esančiuose kalnuose, dalyvavome krikšte. Krikštijosi šeši naujai įtikėję žmonės. Šiai tikinčiųjų bendruomenei turėjome progą perduoti Lietuvos bažnyčių linkėjimus, kartu laužėme duoną ir gėrėme iš Viešpaties taurės.

 Sample Image

Sekmadienį pamaldose buvome Batumio mieste, jaunoje evangeliškoje bažnyčioje, bendravome, dalijomės žodžiu ir liudijimu.

Dar kita nakvynės vieta Delikauri kaime, kur buvome tiesiog nustebinti pačių kaimiečių statoma nauja bažnyčia. Beveik visas kaimas yra įtikėjęs Viešpatį ir ją lanko dar daug kitų kaimų gyventojų. Jie yra ypač spaudžiami provoslavų bažnyčios dvasininkų, kaltinami savo tautiškumo išsižadėjimu.

Pastabos apie Gruziją

Šios kelionės metu mes pastebėjome labai daug Gruzijos kontrastų.

Tiesą kalbant šalis griūna ne nuo šio rusų ir Gruzijos karo bombų. Po Tarybų Sąjungos griūties Gruzijai atėjo sunkūs laikai, vyko karas su Abchazija, užsidarė daugelis gamyklų, šalyje apsigyveno virš trijų šimtų tūkstančių pabėgėlių iš Abchazijos. Šalies miestai, pastatai, ekonomika, švietimas - visur reikia „kapitalinio remonto“ arba atstatymo iš pagrindų ir atrodo, jog pati šalis savo jėgomis dabartiniu metu tikrai nėra pajėgi to padaryti.

Varge ir skurde akis bado prabangūs automobiliai ir visureigiai, didelės degalų ir prekių kainos.  Dauguma žmonių pernelyg pasitiki įstojimu į Europos Sąjungą ir NATO. Žmonių pasaulėžiūroje taip pat akivaizdžiai matomas tikėjimas prietarais, nakties metu ant medžių žmonės raišioja kaspinėlius, manydami, kad naktį ant kalno užrištas kaspinėlis, kai to niekas nemato, padės išpildyti jų norus.

Bendras įspūdis matant tokią tvarką ir aplinką Gruzijoje mums susidarė toks, tarsi šalies gyventojus būtų apėmusi visuotinė depresija ir tarsi jie nieko nenorėtų keisti. Kita vertus, kai bendrauji su žmonėmis, to visai nejauti – jie yra be galo draugiški ir svetingi, labai dėkingi už parodytą dėmesį,  ir atrodo, kad jiems nieko netrūksta.

Tai ką Viešpats mums atvėrė pamatyti Gruzijoje?

Ne tiek ekonominės gerovės ir ramybės nuo šiaurės kaimyno labiausiai reikia šiai tautai, kiek pagrindų dvasiniam augimui, troškimo gyventi siekiant visokeriopos gyvenimo gerovės.

Iš tiesų mes labai ryškiai pamatėme ne tiek liūdną Gruzijos padėtį, kiek turtingą savo pačių dabartį. Dabartinėje savo stadijoje esame linkę save vertinti pagal išsivysčiusias pasaulio šalis kaip Anglija, Vokietija, JAV ir pan. O kodėl mums nepalyginus savęs su ta tauta, su kuria kažkada buvome lygūs? Šiandieniniame kontekste mes esame be galo turtingi, mūsų miestai nuostabiai gražūs, jaunimas turi daug vilčių savo ateičiai, žmonės perka, stato, keliauja, puotauja, priimdami svečius neina skolintis pas kaimynus pieno, vištos ir pan...

Matydami savo turtingą padėtį, tikrai galime patarnauti bent savo tikėjimo broliams ir seserims, padrąsindami, pasidalydami gera patirtimi, kurią kadaise patys gavome iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos brolių ir seserų.

Su Gruzija turime daug bendro – dauguma mokame bendrauti rusų kalba, turime kadaise turėtą bendrą praeitį didelėje imperialistinėje valstybėje, esame gerbiami ir mes gerbiame juos.

Tikrai esame pajėgūs bendradarbiauti suteikdami viltį, pasakodami savo tikėjimo kelio istorijas. Galime motyvuoti juos tikėjimo darbams, prisidėti prie bažnyčių stovyklų oraganizavimo, palaikyti ryšį aplankydami, pasirinkdami vykti atostogauti į Gruziją, pasikviesdami brolius ir seseris aplankyti mūsų kraštą, bažnyčias.

Atnaujinta ( Šeštadienis, 11 Spalis 2008 20:45 )  

Prisijungę

Mes turime 129 svečius online

Baneriai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Pradžia Misijos Kelionės po Gruziją įspūdžiai – Kad praregėčiau!

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

...Buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia