• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Misijos Draugystės misija Gruzijoje

Draugystės misija Gruzijoje

El. paštas Spausdinti PDF

Parašė Artūras ir Vita Rulinskai

Įdomu, kaip dažnai gyvenime atsitinka taip, kad būna geriau negu buvo planuota? Labai dažnai tenka girdėti, kad viskas klostosi blogiau negu manyta. Tačiau apibendrinant Vilniaus Laisvųjų krikščionių bažnyčios misijos kelionę į Gruziją š.m. liepos 26 – rugpjūčio 7 d. galime drąsiai sakyti – ši kelionė pranoko visų aštuonių mūsų komandos narių lūkesčius.

 Sample Image
Visa VLKB komanda ir Teodoras Tbilisio centre

Tai jau buvo antroji Vilniaus LKB rengiama misijos kelionė į Gruziją. Pirmoji įvyko 2008-aisiais, prieš metus,  tuojau po Rusijos – Gruzijos karo. Pirmos kelionės metu norėjome įgyvendinti humanitarinės pagalbos pobūdžio misiją, pamatyti šalį, užmegzti kontaktus su vietiniais krikščionimis.

 Sample Image

Antros kelionės į Gruziją misija jau buvo „statoma“ ant pirmosios misijos pagrindo ir užmegztų pažinčių. Tad jos pagrindinis tikslas - drąsinti Gruzijoje gyvenančius tikinčiuosius, pasidalyti savo pažinimu ir liudijimais apie Dievą bei patiems bręsti tikėjime, mokantis iš vietinių krikščionių.

Kokia yra ta kaukazietiškoji Gruzija? Pirmiausiai nuomonę apie šalį susidarome, regėdami akį rėžiančius mūsų ir šios šalies skirtumus. Pastatai, gatvės, parduotuvės atrodo kitaip nei pas mus, gamta bei klimatas taip pat labai skiriasi nuo mūsų. Naujai atvykusį į šalį žmogų iš pradžių tai stebina, kartais žavi arba net gąsdina, kol pripranti ir supranti, kad čia mažai kas bendro su tavo kraštu. Jeigu būtume buvę tik turistai, galbūt tai ir būtų patys didžiausi įspūdžiai – didinga praeitis, senesni pastatai negu metraščiuose paminėtas mūsų valstybės vardas, skurdi dabartinė būsena, primenanti žlugusią Tarybų Sąjungą bei žmonių nusivylimas gyvenimu. Nepaisant tokio mūsų pirmojo įspūdžio, bendraudami su savo tikėjimo broliais ir seserimis, išvydome labai prieštaringus reiškinius.

Neviltyje yra daug vilties. Gruzinai  labai mėgsta bendrauti, todėl pokalbiai mezgėsi labai lengvai. Jų atvirumas ir paprastumas stebino mus, šypsena veiduose tarsi bylojo, kad viskas yra gerai, tačiau tuojau pat iš širdies gelmių iškildavo neviltis ir nusivylimas. Kai pragyventi sunku, kai nėra kur įsidarbinti ir užsidirbti, kai pensija tesiekia vos 120 litų, o pieno kaina parduotuvėje virš 5 litų nesunku suprasti, kaip jie jaučiasi. Kaip bebūtų jiems liūdna ir sunku, bažnyčioje sutikome ir pačius laimingiausius žmones.

Sample Image
Bendruomenė

Visa taikos misijos komanda apsigyveno vienoje Batumio (uostamiestis prie Juodosios jūros šalies rytuose) evangelinėje bažnyčioje, su kurios tikinčiaisiais ir praleidome daugiausiai laiko. Sugrįžę iš miesto ar turgaus ir sutikę bendruomenėje žmonių, nematėme jų veiduose liūdesio, išgirdome veikiau vilties kupinus žodžius. Kai Jėzus pasakė, kad jūs esate žemės druska ir pasaulio šviesa (žr. Mt 5,13-14), Jis kalbėjo apie tikinčiųjų išskirtinumą ir tuo pačiu apie jų misiją. Gruzijoje savo akimis pamatėme Biblijos teiginių tikroviškumą.

 Sample Image
Teodoras, Artūras ir Vita

Evangelija, skelbiama savo gyvenimu. „Evangelijos Gruzijoje niekas negali paskelbti, tik pats gruzinas savo draugui gruzinui”, - taip mums kalbėjo mūsų komanda besirūpinantis Andre Krahn, misionierius iš Vokietijos.

Krikščionybės istorija čia yra viena seniausių pasaulyje. Dar trečiame amžiuje iš Kapadokijos į Gruzijos teritoriją atekliavusi Nino Evangeliją paskelbė tuometiniam karaliui, kuris ją priėmė ir per jį šio krašto gyventojai priėmė krikščioniškąją pasaulėžiūrą.

Sample Image
Bažnyčios vyrai, susirinkę melstis ankstyvą rytmetį

Gruzija iš tiesų turi senas tradicijas, nuo VI a. išlikusias bažnyčias ir vienuolynus, savo sena istorija labai didžiuojasi, o kultūra tapatinasi su provoslaviškąja krikščionybe. Bet koks atvykėlio bandymas papasakoti apie Dievą yra pasmerktas nesėkmei, nes liudijimas apie Dievą iš kitos krikščioniškosios praktikos pozicijos jiems atrodo, kad tai yra pasikėsinimas į jų kultūrinį paveldą ir identitetą. Iš tiesų dominuojanti provoslaviškoji bažnyčia užgožia visus kitus tikėjimus. Netgi Romos katalikų bažnyčia šioje šalyje yra ne kas kita, kaip sekta. Batumio mieste net trečdalis gyventojų yra musulmonai.

Visgi neviltis ir akivaizdus nuodėmės toleravimas išduoda, kokia yra tikroji žmonių religija. Nors gyventojai ir mano esantys krikščionys, tačiau visuomenė ypatingai korumpuota, į akis krenta prabanga skurdo pašonėje. Šalia bažnyčios, kurioje gyvenome, iš abiejų pusių buvo namai su pastatytais papildomais priestatais, į kuriuos vietinės prostitutės atsivesdavo savo klientus. Vieną naktį jų klientas mums po langais kėlė triukšmą, nenorėdamas mokėti už šias paslaugas.

Gerąją naujieną šioje šalyje geriausia skelbti asmeniniu gyvenimu ir tikėjimo darbais, gyvenant Kristaus suteikta viltimi. Jėzus, kalbėdamas mokiniams apie jų vargingą gyvenimą šiame pasaulyje, sakė - būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje (Mt 5,12). Būtent tame varge, kurį Gruzijoje patiria dauguma gyventojų, ir spinduliuoja tikinčiųjų džiaugsmas, kuris skelbia apie jų turimą ramybę ir viltį.

 Sample Image
Jaunimas bendrauja po anglų kalbos klubo

Svetingumas. Ypatingas svetingumas šioje šalyje liudija bendrą kultūrinį bruožą. Teko girdėti pasakojimą, kaip pagrindiniame šalies kelyje trumpai poilsio valandėlei sustoję atvykėliai iš Amerikos gavo vietą prie stalo ir skanius pietus. Pasiūlę už tai susimokėti, amerikiečiai liko visiškai nesuprasti.  Iš tiesų žmonės yra svetingi ir vaišingi, rodo dėmesį ir atrodo niekur neskuba, priešingai nuo mūsų, dalijasi tuo, ką turi namuose (nors turi tikrai nedaug). Teko garbė dalyvauti moterų susirinkime, kuris vyko tokioje molinėje trobelėje, kokią galima pamatyti tik filmuose. Tačiau stalas, kaip, beje, ir Lietuvos moterų rateliuose, buvo nuklotas saldumynais, teko ragauti net vieno skaniausių vietinių patiekalų – namuose paruoštos baklavos.

Besisvečiuojant pas gruzinus ir patiriant jų svetingumą, prisiminiau eilutę iš Šventojo Rašto: Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą (Rom 12,13). Mūsų svetingumas galbūt labiau atviras savam ratui ir planuojamas, jų - daugiau spontaniškas, neskirstantis draugas – nedraugas. Visus komandos narius toks spontaniškumas ir atvirumas stipriai palietė.

Pabaigai. Ką pasiekėme šios misijos metu? Kaip ir minėjau pradžioje - daugiau negu planavome! Sutikome draugų ir palaimintai bendravome. Kartu skaitėme Šv. Raštą ir garbinome Dievą, kuris buvo svarbiausias mūsų santykių sąlytis. Vyko daug dvasinių pokalbių su vyrais vyrų tarpe ir su moterimis moterų tarpe. Surengėme anglų kalbos klubą bažnyčios jaunimui, Išminties literatūros įvadą vyrams, pravedėme užsiėmimus su vaikais. Taip pat važiavome į kalnų regioną susitikti su vieno kaimo tikinčiųjų bendruomene bei pamatėme, kaip toliau galime tarnauti Gruzijoje.

Širdyje liko žmonių paprastumas ir kasdieniniai poreikiai: sveikata, darbas, namai, šeimos santykiai, tvirtumas tikėjime. Visi trokštame ir toliau darbuotis Evangelijos skelbimui Gruzijoje: jie, skelbdami ją savo artimiesiems, o mes, būdami savo krašte, palaikydami maldoje, pagal galimybes aplankydami, padrąsindami ir palaimindami tuo, ką turime, ką mums davė Viešpats.

 Sample ImageSample Image

Adjaratskali miestelio mokykla, pagrindinė klasė

Atnaujinta ( Trečiadienis, 26 Rugpjūtis 2009 11:02 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti.“ (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia