• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Misijos Misija Airijoje: Naujienlaiškis Nr.4

Misija Airijoje: Naujienlaiškis Nr.4

El. paštas Spausdinti PDF

S V E I K I,  M Y L I M I E J I,

Simona su Ryanu

Na štai, ir vėl jums rašome. Turime už ką dėkoti mūsų Viešpačiui Dievui! Tačiau visų pirma dėkojame jums už tai, kad meldžiatės, kad palaikote mus finansiškai ir visaip kitaip.

Skaityti PDF-formatą spauskite čia!

 

Kaip jums sekasi? Kaip ir kuo gyvenate?
Prašome pasidalinkite, nes mes būdami toli vis rečiau girdime, kas vyksta
pas jus. Būtinai norime už jus melstis. Neseniai persikraustėme į kitą vietą
Droghedoje, nes mūsų sename bute buvo labai šalta ir negalėjome
išsimokėti už šildymą. Dabar labai gerai – per langą matome upę, o butas
– šiltesnis ir šiek tiek pigesnis. Taip pat dėkojame Dievui už nuostabų
laiką Vokietijoje, Kontaktmission konferencijoje. Buvo gera sutikti beveik
visus mūsų LKB pastorius ir bent kelias dienas būti kartu. Taip pat
dėkojame Dievui ir dviems broliams Kristuje už neseniai įsigytą printerį ir
už vėl laikinai pratęstą Ryano vizą.
Konferencijoje, Vokietijoje, buvome atgaivinti ir pastiprinti tolesniam
darbui. Sutikome daug brolių ir seserų iš skirtingų pasaulio kampelių, kurių
nebuvome matę keletą metų. Buvo nuostabu išgirsti kaip Dievas veikia jų
gyvenimuose. Taip pat išmokome naujų dalykų. Vienas seminaras buvo
ypatingai vertingas. Jis vadinosi: „Pirmieji sunkūs metai“. Kalbėtojas
pasidalijo naudinga patirtimi ir davė keletą labai praktiškų pamokymų: kaip
tvarkytis, ištikus kultūriniam šokui, kaip adaptuotis naujoje kultūroje.
Airijoje, Droghedoje, gyvename jau pusę metų, tad jau galime atsigręžti
atgal ir matyti, ką ir kaip Dievas darė per šį laiką. Mes labai džiaugiamės
visais naujais mūsų draugais, kuriuos čia suradome. Susidraugavome su
airiais, lietuviais, afrikiečiais, indais, latviais ir netgi brazilais. Nuostabu
būti tokios didelės tarptautinės bažnyčios dalimi. Labai dažnai esame
kviečiami į svečius, žinoma, neatsiliekame ir patys kviesdami kitus. Toks
bendravimas labai padeda sustiprinti draugystes. Manau, kad geriausias
laikas mokytis apie kitų kultūrų žmones yra tada, kai esi jų namuose. Čia,
Airijoje, išmokome, kad kviesti į svečius ir kartu pietauti ar vakarieniauti
yra vienas iš geriausių būdų pažinti žmones ir dalytis apie Dievą, tikėjimą,
bažnyčią. Aš vis nepaliauju žavėtis šių žmonių atsidavimu bendravimui ir laiko investavimu į draugystes.
Tačiau kiekvienos kultūros žmonės yra vis kitokie. Lietuviai, rusai ir latviai čia uždaresni. Jie retai domisi tuo, ką mes
čia veikiame, na, o jei mes pasidalijame, kad dirbame čia su Presbeterionų bažnyčia ir esame čia tam, kad kalbėtume
žmonėms apie Viešpatį, tai daugiau apie tai dažniausiai neklausia. Žinoma, atsiranda išimčių. Dievas man suteikė
malonę mokyti anglų kalbos, tad kartais ateina pas mus kelios moterys (dažniausiai lietuvės arba rusės) ir aš jas
mokau anglų kalbos. Man tai didžiulis padrąsinimas ir iššūkis, nes taip galiu pasiekti netikinčius, tačiau tie mano
studentai ir studentės tokie laikini. Jie pabūna kelias pamokas ir vėl dingsta. Vos keli lanko pamokas kelis mėnesius.
Dalijuosi su jumis, nes kaip visada, šioje srityje reikia maldos. Šiuo metu pas mane lankosi dvi rusės-lietuvės (mama ir
dukra). Vienos pamokos metu gavau galimybę pasidalyti tuo, ką mes čia, Droghedoje, veikiame. Natalija (mama)
įdėmiai klausėsi ir uždavinėjo klausimus. Ji pasakojo, kad jos dukra Kristina, dar gyvendama Lietuvoje, irgi su kažkokia
bendruomene važiavo į misijos kelionę. Abi šios moterys yra šiaulietės. Apie tai, ką mes su Ryanu veikiame
Droghedoje su jomis pasidalijau praėjusią savaitę, o jos ir toliau lanko anglų kalbos pamokas ir nepabėga. Prašau jūsų
maldų už šias mano mokines, kad Viešpats man duotų išminties ir daugiau galimybių dalytis apie Jį. Kad siųstų pas
mus mokytis anglų kalbos žmones, ieškančius Dievo. Mūsų dabartinių mokinių vardai: Natalija, Kristina ir Tania.
(Ryanas man labai padeda šiame darbe. Aš mokau gramatikos ir teorijos, o jis – bendrauja ir kartais skaito istorijas ir
vaikiškos Biblijos, kurias studentai stengiasi išversti pažodžiui).
Keičiuosi ir savo vidumi. Mokausi daug dalykų iš Ryano ir aplinkinių. Gyvendama santuokoje suvokiau, kokia
nuodėminga iš tiesų esu, kiek mažai turiu meilės ir kantrybės. Patikėkite, tikrai nė kiek neperdedu. Ši istorija patvirtina
tai, ką čia rašau.
Antradieniais, vidurdienį, Ryanas veda Biblijos studijas. Viena iš moterų, lankančių šias Biblijos studijas, vaišina visus
pietumis (sriuba ir duona su sūriu). Jos vardas yra Pru. Prieš kelias savaites ji pasakė, kad trumpam išvyksta ir
negalės mums išvirti sriubos, tad ilgai nelaukusi, pasisiūliau į jos vietą. Išviriau lietuvišką perlinių kruopų sriubą su
mėsa. Tą antradienį į Biblijos studijas atėjo dar viena moteris iš bendruomenės ir atsivedė savo pusseserę. Po Biblijos
studijų ir pietų aš ėmiau pakuoti ir rūšiuoti indus. Kai kurie indai buvo mūsų, o kiti Pru. Abi naujosios moterys Ruth ir
Siusan puolė man padėti. Jos nieko nelaukusios plovė indus ir rūšiavo. Aš suirzau: buvo labai sunku, norėjau viską
padaryti pati. Aiškinau Siusan, kad man nereikia pagalbos ir, kad jos gali eiti namo, aš susitvarkysiu. Iš pradžių
kalbėjau normaliu tonu, o po to jau ir mano suserzinimas kalbėjo pats už save. Moterys manęs nelabai klausėsi,
M I S I O N I E R I Ų P O R A
F i s h e l i a i
PASKIRTIS-MISIJAI
Laisvųjų Krikščioniu Bažnyčia. Įmonės kodas: 192108865
Sąsk. nr. LT40 7300 0100 8358 5400
Swedbank
Įmokos pavadinimas: "Parama misijų
tarnystei Simonai Fishel."
http://
GEGUŽĖS 24/2010
šeimininkavo ir rūšiavo kas kaip tinka. Galiausiai, kai suplovėm indus, įsakmiai užtikrinau, kad man nebereikia jų
pagalbos. Širdyje pykau ir mąsčiau: „Ech, atėjo čia pirmą kartą ir bando padaryti tvarką“. Žinoma, joms išėjus ir
pakalbėjus su Ryanu, suvokiau, kaip netinkamai aš elgiausi. Laukiau kito sekmadienio, kad galėčiau Ruth asmeniškai
atsiprašyti. Taip ir padariau, o ji apkabino mane ir pasakė, kad jokio pykčio ji nepastebėjo. Dar be viso to, ji pakvietė
mane išgerti kavos. Keistas tas mūsų Viešpats. Maniau, kad tapau Ruth prieše, o ji tapo mano drauge. Dabar kas
savaitę susitinkame gerti kavos vienoje kavinėje, kur dirba dvi lietuvaitės – Asta ir Dalia. Mes su Ruth vis bandome jas
kalbinti. Ruth jau seniai lankosi toje kavinukėje ir ne kartą kalbino Astą, tad kai aš paklausiau merginų, iš kokio jos
krašto, jos manęs klausė, iš kur aš pažįstu Ruth. Vėliau pasakojau Ruth, kad ji daro nuostabų darbą, nes lietuviai
dažnai yra daug šiltesni užsieniečiams, nei savo kraštiečiams, tad Ruth dėka aš taip pat išsikovojau merginų simpatiją.
Kiekvieną trečiadienį 11 val. abi su Ruth keliaujame į savo misiją pas merginas. Dievas mums davė ne tik gerą progą
evangelizuoti ir melstis už šias dvi lietuvaites, bet taip pat padrąsino mus per mūsų draugystę. Kuo daugiau bendrauju
su Ruth, tuo labiau matau, kad tai Dievo man atsiųsta išmintinga vyresnė moteris, iš kurios tiek daug mokausi. Labai
dėkoju Dievui už šią draugystę ir prašau jūsų maldų už Astą ir Dalią, kad mes turėtume daugiau progų ir galimybių
joms paliūdyti Kristų.
Kartu su Ryanu esame pilnai įsitraukę į tarnystes bažnyčioje ir už jos ribų. Kiekvieną antradienį Ryanas veda Biblijos
studijas, moko vieną berniuką groti gitara, kurį laiką lankė ligoninę, kurioje grodavo seniems žmonėms, taip pat
stengiasi suburti kuo daugiau jaunesnių ir pagyvenusių vyrų evangelizacijai gatvėse. Aš vis daugiau turiu galimybių
bendrauti su pavienėmis lietuvėmis moterimis. Taip pat mokau anglų bei lietuvių kalbos. (Turiu 5 žmonių grupę iš
bendruomenės, įskaitant Ryaną, kuriuos kartą per savaitę mokau lietuvių kalbos). Mes abu ir toliau dirbame Upper
Room kavinukėje, kiekvieną penktadienį – su jaunimu, abu tarnaujame sekmadieninėje mokykloje, lankome maldos
susirinkimus, bei įvairias Biblijos studijas ir namų ratelius.
Kuo toliau, tuo labiau apsiprantu čia ir pamažu randu savo vietą. Praėjusį mėnesį teko kelis kartus kalbėti jaunimui. Tai
labai mane padrąsino ir sustiprino, nes galėjau pasidalyti tuo, kaip Viešpats mane augina ir keičia.Temą apie santykius
pravedėme kartu su Ryanu, taip pat kalbėjau jiems apie maldą ir privilegiją, kurią mes turime per Jėzų, nes galime
Dievą vadinti savo Tėvu. Praėjusią savaitę su jaunimu kopėme į didelį kalną, o po to kepėme mėsainius. Pamažu ir aš
priprantu prie jaunimo, susidraugavau su keliomis merginomis.
Mums labai svarbus jūsų palaikymas ir maldos, nes tik jų dėka iš Dievo malonės viskas pamažu mūsų gyvenime juda į
priekį ir keičiasi.
Padrąsinimui siunčiu jums savo naujai pamėgtą eilutę:
„Sakau Viešpačiui: „Tu mano Viešpats. Tik tu visa mano laimė“ (Ps 16,2).
Prašome karštų jūsų maldų už :
- Gavome Ryano vizai laikiną pratęsimą iki rugsėjo mėnesio, tačiau jo dokumentai buvo išsiųsti į kažkokį kitą
poskyrį, tvarkantį dokumentus ilgalaikei vizai, tad ir toliau labai prašome melstis.
- Kad Dievas mane ir toliau vestų tarnystėje su lietuvėmis (Alma, Nijole, Kristina, Dalia, Asta) ir rusėmis
(Natalija, Tania) moterimis, bei anglų kalbos pamokose.
- Dievo vedimo planuojant vasaros tarnystes ir įsipareigojimus su jaunimu, Biblijos studijose ir kitose tarnystėse.
- Ir toliau Dievo vedimo man ieškant savo įnašo bendruomenėje ir tarnystėse. Džiaugsmo, pasitenkinimo ir
ramybės tarnystėse.
- Maldos už mano buvusią tarnystę Ginkūnų vaikų dienos centre. Maldos už tuos vaikus ir darbuotojus.
- Kad Dievas ir toliau trauktų jaunus ir senus žmones prie Savęs čia, Droghedoje. Kad mes, kaip misionieriai,
galėtume sutikti tokių žmonių ir paskelbti jiems Evangeliją.
- Kad Dievas suteiktų mums išminties ir jautrumo paskirstyti prioritetus šeimai ir augančiai tarnystei.
–Su meile–
SIMONA IR RYANAS

 

Atnaujinta ( Trečiadienis, 26 Gegužė 2010 13:19 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“. (Jėzus)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia