Sustabdytas Jėzus

Ketvirtadienis, 03 Balandis 2008 17:49 Artūras Rulinskas Artūro skrynia
Spausdinti
Vartotojo vertinimas: / 0
BlogiausiasGeriausias 

Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį." Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia."  Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus.

Morkaus 10, 49–50


Jėzaus gyvenime ši kelionė yra paskutinė ir per Jerichą jis eina į Jeruzalę, kurioje bus nukryžiuotas. Žmonės, žinoma, šito nežino ir, kaip matome, žvelgdami į savo gyvenimą nori labai praktinių dalykų iš Jėzaus. Mokiniai prašė garbingų vietų, o neregys šaukiasi Jėzaus, nes trokšta regėti. Net ir apimtas didžiausios savo gyvenime įtampos Jėzus turi laiko sustoti ir kalbėtis, atlyginti žmogui pagal jo tikėjimą.

Ši scena su Batrimiejumi yra labai panaši į maldą. Iš tiesų Batrimiejus Jėzaus nebuvo matęs, o tik yra girdėjęs. Jėzaus regėti negalintis žmogus šaukiasi jo pagalbos ir Jėzus sustoja. Batrimiejui reikėjo atkreipti jo dėmesį, ir žmogus. Šią istoriją galima pasakoti rodant Batrimiejų kaip gerą pavyzdį, kaip reikia melstis, nes negalėdamas matyti Jėzaus jo šaukėsi ir buvo išgydytas.

Malda kiekvieno žmogaus gyvenime yra kažkuo panaši į šią situaciją. Dievo matyti mes negalime, bet apie jį esame girdėję. Patikimiausias šaltinis sužinoti apie Dievą yra Biblija, taip pat apie jį  girdime iš žmonių, kuriems Dievas gyvenime padėjo. Tačiau girdėti apie Dievą negana – jo reikia šauktis. Biblijoje esama nemažai pavyzdžių, kuriais mums pranešama apie tai, kad Dievas atsiliepia jo besišaukiantiems: Didelėje bėdoje šaukiausi VIEŠPATIES,  ir VIEŠPATS išklausė ir išlaisvino mane (Ps 118, 5). Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES,  prašiau savo Dievo pagalbos.  Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje,  ir mano pagalbos šauksmas pasiekė jo ausis (Ps 18, 7).
   
Verta pastebėti, kad Biblijoje Dievo šaukiasi tie žmonės, kurių gyvybė yra pavojuje arba jei yra patekę į didžiulę bėdą. Gerai gyvenantis žmogus paprastai Dievo nesišaukia, o prie jo artėja daugiau dėkodamas ir jį garbindamas. Batrimiejus  turi neišsprendžiamą bėdą, nes yra aklas ir todėl priverstas elgetauti. Jėzus ėjo, neregys šaukė, mokiniai ir žmonės jį draudė, bet šis šaukė dar garsiau. Ir tas aklo žmogaus šauksmas sustabdė Jėzų. Psalmininkas, kurio išgyvenimus ką tik skaitėme, taip pat šaukėsi Dievo ir liudija, kad Viešpaties ausis jo pagalbos šauksmas pasiekė, kai jis ėjo šauktis Dievo į šventyklą.
   
Maldoje mes meldžiamės ne tam, kad pabandytume ko nors paprašyti Dievo, bet tikėti Juo, nes šaukiamės tik todėl, kad tikime, jog jis gali tai padaryti. Pašauktas Batrimiejus, net ir neregėdamas, bėgte nubėgo iki Jėzaus, o psalmininkas ėjo melstis į šventyklą. Iš šių kelių pavyzdžių mes turime suprasti, kad prašyti Dievo yra kur kas daugiau negu tarti tam tikrus žodžius, kurie Dievui šiaip ar taip nepraneša nieko, ko jis ir taip nežinotų.
   
Pagalvokime, ar į bažnyčią einame melstis? Būna, kad atėję į bažnyčią žmonės jaučiasi nepatogiai, nes čia reikia melstis, nes malda tampa jausmu, kuris yra kitoks negu kai esi tik pamaldų stebėtojas. Norėdami sustabdyti pro šalį einantį Dievą, turime į Jį prabilti. Biblija mus moko Dievui melstis tyliai savo kambarėlyje, kai niekas nemato, bet taip pat ir bendruomenėje, kada yra susirinkęs visas tikinčiųjų būrys. Psalmėje yra taip pat: Dievo ausis psalmininko balsas pasiekė jam meldžiantis šventykloje. Jis turėjo išeiti iš savo privačios maldos vietos ir ateiti į viešą, o Batrimiejus – pakilti iš įprastos sėdėjimo vietos ir bėgti iki Jėzaus.
   
Šiose eilutėse yra viena įdomi įžvalga. Kodėl evangeliją rašiusiam autoriui reikėjo pakomentuoti, kad neregys nusimetęs apsiaustą pašoko ir pribėgo prie Jėzaus? Pirmiausia, kalbant apie Jėzų, jis yra prieinamas net ir aklam žmogui. Batrimiejus žinojo, kur Jėzus stovi, ir padrąsintas žmonių galėjo nesunkiai prie jo pribėgti. Antra, kalbant apie Batrimiejų, žinodamas, kad Jėzus sustojo, jis negaišo laiko ir nusimetė nuo savęs visas naštas – tai akivaizdžiai liudija jo tikrumą, kad Jėzus jo nenuvils.
   
Nors ši istorija yra apie akimis neregintį žmogų, pasakojimo principai aktualūs ir mums. Ir mes, nors ir nematome Jėzaus, tikėdami jo žodžiu žinome, kad jis yra su mumis, jis arti mūsų, todėl galime šauktis Dievo prašydami jo gailestingumo kai užklumpa vargai, ir vedimo dalyvaujant jo misijoje. Jėzus yra sustabdomas ir prieinamas.