• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Renginiai Pasikeitimų audra

Pasikeitimų audra

El. paštas Spausdinti PDF

Hesstono koledžo konferencija žvelgia į postmodernistinius pasikeitimusPaul Schrag, Menonite Weekly Review

Hesstonas, Kanzaso valstija – Krikščionys į kylančią postmodernistinę kultūrą turėtų žvelgti kaip į galimybę, o ne kaip į pavojų, kalbėjo du konferencijos pranešėjai spalio 29-31 d. Hesstono koledže.

Kad pasinaudotų šia galimybe, sakė jie, krikščionys privalo suprasti iššūkius, kurie iškyla susidūrus su tokiu nauju mąstymu.


Myron Augsburger, menonitų evangelistas, ir Sally Morgenthaler, liuteronė ir postmodernizmo srities ekspertė, buvo pagrindiniai „Tikėjimas audros sūkury – kaip gyventi Evangelija kylančioje kultūroje“ konferencijos pranešėjai.

Daugiau, nei 225 žmonės iš 18 valstijų bei Kanados ir Lietuvos susirinko į kasmetinę konferenciją, kuri tęsia renginių seriją „Anabaptistų vizija ir mokinystė“, kurią rengia koledžo Biblijos ir tarnystės centras.

„Postmodernizmo nereikia bijoti. Jį reikia pasitelkti, kad atrastume naujų būdų, kaip galime dalintis tuo, ką turime,“ – kalbėjo Augsburger.

Pirmasis postmodernizmo iššūkis yra jį įvardinti. Nėra vieningo tikslaus apibrėžimo.

Vienas iš apibrėžimų teigia, kad postmodernizmas yra naujas mastymas, neigiantis griežtą, mokslinę, išskirtinai racionalistinę pasaulėžiūrą, kuri dominavo modernizmo eroje.

Postmodernizmas vertina vaizduotę, intuiciją ir slėpinį, dažnai remia teiginį, kad tiesa yra reliatyvi ir subjektyvi, o ne konkreti ir absoliuti.

Modernizmo epocha prasidėjo XVII amžiuje, kai mokslas ėmėsi spręsti paslaptis, kurias to meto žmonės patikėdavo aiškinti tikėjimui. Šiandien postmodernizmas kyla todėl, kad žmonės pradeda suvokti, jog modernistinis racionalizmas nesušildo jų širdies.

Šis dvasinis alkis bažnyčiai suteikia galimybę, o nepasitikėjimas institucine religija meta iššūkį.

„Aštuoniasdešimt procentų amerikiečių save laiko dvasingais, tačiau tarp dvasingumo ir religijos žioji gili bedugnė,“ – kalbėjo Morgethaler. „Greičiausiai, turime įvaizdžio problemų – atrodo, kad Dievo žmonės ieško visur, tik ne bažnyčioje“.

Morgenthaler ir Augsburger sutarė, kad galimybės prisiliesti prie šiuolaikinių žmonių gyvenimo esmė yra krikščionims dalintis tuo, kas jie yra – ne vien tik savo tikėjimo postulatais, bet ir atsiliepti į žmonių poreikį patirti tikėjimą bendraujant.

„Žmonės pavargo nuo formulių, kaip pasiekti Dievą,“ – kalbėjo Morgenthaler. „Postmoderniame pasaulyje patirtis visada nugali argumentus“.

„Labiausiai postmodernūs žmonės nori patirti Dievą per mus.“

Augsburger teigė, kad jis vis dar tiki, jog tikėjimas tebėra atsiliepimas į įrodymus, tik šiandien žmonės, galbūt, ieško kitokių įrodymų.

„Aš kalbu apie tai, kad dalinantis evangelija svarbiau yra santykiai su Dievu, nei intelektualiai bandymai suprasti Dievą,“ – kalbėjo jis.

Augsburger pastebėjo, kad Biblija gimė senoviniame, prieš modernizmą gyvavusiame, pasaulyje. Jis kalbėjo apie tiltą tarp senovės ir postmodernizmo.

„Krikščioniškas tikėjimas gimė senoviniame pasaulyje, kur įvairios religijos gyvavo viena šalia kitos. Šiandien, besibaigiant modernistiniam Vakarų kultūros laikotarpiui, kuriame dominavo krikščionybė, sugrįžtame į religinio pliuralizmo erą,“ – kalbėjo Morgenthaler. Pats faktas, kad krikščionybė gimė senoviniame pasaulyje, rodo, kad ji gali gyvuoti ir postmodernizmo laikais.

„Krikščionys su postmoderniu pasauliu privalo susitikti ten, kur jis yra – tiek bažnyčioje, tiek už jos ribų,“ – teigė Morgenthaler. „Daugelis nepatirs krikščioniško tikėjimo bažnyčioje, todėl krikščionys ją privalo matyti ne kaip vietą, į kurią eini, bet kaip tikinčiųjų bendrystę, kaip į tikinčiuosius, kurie kalbasi su pasaulyje gyvenančiais žmonėmis.“

„Net ir pačioje bažnyčioje,“ – sakė ji – „žmonės jaučia postmodernizmui būdingą poreikį bendrauti tiek vienas su kitu, tiek su Dievu pasitelkiant pasakojimą, istoriją, o ne vien teiginius.“

„Ištisus 30 metų gali šlovinti šalia kito žmogaus ir niekad negirdėti jo istorijos,“ – sakė Morgenthaler. „Jei tik padėtume žmonėms pasakoti savo istorijas, žengtume milžinišką žingsnį į priekį.“

„Kuomet krikščionys atsiliepia į postmodernistinį poreikį žvelgti toliau racionalizmo. Išmokstame Dievui atsiliepti kaip visapusiški žmonės,“ – toliau kalbėjo ji.

„Nuo Dievo proto pereiname prie Dievo asmens, Dievo širdies, Dievo dvasios,“ – tęsė Morgenthaler. „Tai žinojo senovinė bažnyčia. Tai gali būti ir mūsų dalimi.“ [...]

Iš Menonite Weekly Review (www.mennoweekly.org), 2004 m. lapkričio 8 d.
Vertė Simonas Kiela

Atnaujinta ( Ketvirtadienis, 10 Lapkritis 2005 13:29 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. (ap. Petras)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia