• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Pradžia Kad širdis džiaugtųsi ... Santuoka – ne atgyvena, o neįkainojamas lobis - 2. puslapis

Santuoka – ne atgyvena, o neįkainojamas lobis - 2. puslapis

El. paštas Spausdinti PDF
Straipsnis
Santuoka – ne atgyvena, o neįkainojamas lobis
2. puslapis
Visi puslapiai

Jau pirmoje Biblijos knygoje, antrame skyriuje, skaitome: „Viešpats Dievas tarė: ‚Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkama bendrininką. Tuomet Viešpats Dievas užmigdė žmogų giliu miegu ir, jam miegant, išėmė vieną šonkaulį, o jo vietą užpildė raumenimis. O iš šonkaulio, kurį buvo išėmęs iš žmogaus, Viešpats Dievas padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. O žmogus ištarė: ‚Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ji bus vadinama moterimi, nes iš vyro buvo paimta‘. Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (Pr 2, 18.21-24).

Tik po Ievos sukūrimo Adomas jautėsi gerai ir jam jau nieko netrūko. Adomo ir Ievos buvimas kartu nevaržė jų laisvės. Priklausomybė vienas kitam jiems nebuvo našta, bet palaima. Minėti Senojo Testamento žodžiai taip pat užrašyti ir Naujajame Testamente. „Tuomet pas Jį (Jėzų) atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: ‚Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?‘ Jis atsakė: ‚Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria‘“ (Mt 19,3-6). Tai ir yra vienas iš patvirtinimų, kad Kūrėjo sumanymas galioja nuo žmogaus sukūrimo iki šių dienų.

Laimingos santuokos paslaptį atranda tos poros, kurios rūpinasi savo laime ir santuokos patvarumu ne tik vestuvių dieną, bet ir visą gyvenimą! Meilė tarp jų išlieka, nes jie skiria pakankamai laiko tarpusavio bendravimui, padeda vienas kitam, rūpinasi savo intymiu gyvenimu, drauge jaučia atsakomybę už vaikus ir suvokia santuokos prasmę. Gimę vaikai tampa tėvų veidrodžiu, kaip sakoma: „Obuolys nuo obels netoli rieda“.

Sutuoktiniams išsiskyrus, visų pirma kenčia jų vaikai. Tėvų skyrybos dažnai daro neigiamą įtaką ir vaikų elgesiui. Statistika rodo, kad į nusikaltimus yra labiau linkę vaikai, nepatyrę tėvų meilės, ar išsiskyrusių šeimų vaikai. Vaikų elgesio sutrikimai atsiranda dar tėvams gyvenant kartu, dar prieš jiems išsiskiriant. Nesibaigiantys barniai ir nesantaika namuose palieka vaikų sielose gilias, kartais neišgydomas žaizdas. Anot psichologo Joachimo Lasko, tikimybė, kad išsiskyrusių šeimų vaikai ateityje išsiskirs ir su savo partneriu, yra du su puse karto didesnė. Vaikams reikia namų, kuriuose jie jaustųsi saugūs. Tokie namai yra tėvų, kurie myli ir gerbia vienas kitą, kartu rūpestingai kursto šeimos židinį bei su Dievo pagalba besąlygiškai myli vienas kitą.

 



Atnaujinta ( Trečiadienis, 28 Lapkritis 2012 23:19 )  

Naujausi leidiniai

biblija-kalbina-tave.jpg Rekomenduojame naujas knygas:

"Biblijos konkordancija"

"Pažinti Dievą"

Apie laisvę...

„...Išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį ­ amžinąjį gyvenimą“. (ap. Paulius)

Design by Eduard Goss Laisvųjų krikščionių bažnyčia