Prieš keletą metų mokytojas paklausė savo penktos klasės mokinių, ar kuris nors iš jų gali paaiškinti, kas yra elektra. Vienas berniukas pakėlė ranką. Mokytojas paklausė: „Kaip tu tai paaiškintum, Džimi?“ Minutėlę pasikasęs pakaušį Džimis atsakė: „Vakar tai žinojau, bet šįryt pamiršau“. Mokytojas liūdnai palinksėjo galva ir tarė klasei: „Kokia tragedija. Vienintelis žmogus žemėje suprato, kas yra elektra, ir tas pamiršo!“
Kalbant apie Trejybę, mokytojo požiūris gali tikti ir jums, ir man. Mes sutinkame su faktu, kad Šventoji Dvasia yra Dievas, toks pat Dievas kaip ir Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Tačiau kai reikia tai paaiškinti, sutrinkame.
Pastaraisiais metais žmonės daugiau kalba apie Šventąją Dvasią, apie ją parašyta daugiau knygų negu bet kuria kita religine tema, išskyrus okultizmą. Taip nutiko iš esmės dėl charizminio judėjimo, kuris vadinamas „trečiąja jėga“ Kristaus karalystėje, šalia katalikybės ir protestantizmo. Dar naujesnis charizminis judėjimas, kuris iš esmės yra kilęs iš istorinio sekminininkų judėjimo ir akcentuoja Šventąją Dvasią, dabar yra gerai įsitvirtinęs daugumoje pagrindinių denominacijų ir katalikybėje. Galime pamanyti, jog tai labai plati tema, o mes apie ją taip mažai žinome. Vis dėlto Dievas savo žodžiu atskleidžia viską, ką mums reikia žinoti.

Portugalija – nedidelė šalis. Nepaisant to, visuomet turi didelių užmojų, siekia augti ir plėstis. Praeity ne kartą per jūras marias leisdavomės ieškoti naujų kraštų, nuolat ieškome naujų būdų ekonomikai plėtot. Atradimų ir tyrinėjimų era praplėtė mūsų šalies akiratį tarptautinėj arenoj. Ko gero, neklysiu pavadinęs Portugaliją pirmąja globalia valstybe. Tačiau viename istorijos tarpsnyje Portugalija sustojo ir ilgai nė nekrustelėjo iš vietos. Tai nutiko diktatūros laikais, kai vienas diktatorius „įšaldė“ visą šalį ekonomine, politine ir visuomenine prasmėmis daugiau kaip 40 metų. Portugalijai iškovojus laisvę nuo diktatūros režimo 1974 m. balandžio 25 d., gyventojai su viltimi laukė atsinaujinimo bangos, pakilimo.

LEMPA fest - muzikos ir menų festivalis, vyksiantis šių metų birželio 27-29 dienomis, Aukštadvaryje.
Festivalio lankytojų laukia įvairių stilių muzikos grupės iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Latvijos bei Lietuvos, įvairūs meno, judesio, šokio ir muzikos užsiėmimai (workshopai), sportas, keliavimas iš Vilniaus į festivalį dviračiais, Bike Polo varžybos ir daugelis kitų pramogų. Į festivalį kviečiami jauni žmonės linksmai ir turiningai praleisti savaitgalį pozityvioje aplinkoje be svaigalų. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimoms su vaikais, kurioms numatyta atskira palapinių miestelio zona, įvairios linksmybės vaikams. Festivaliu siekiama puoselėti kūrybiškumą, bendruomeniškumą, menus ir kitas vertybes.

Daugiau informacijos:www.lempafest.lt/

Tęsdamas nagrinėti Išėjimo knygą, norėčiau pažvelgti į ne itin populiarų atpasakojimą, užrašytą  Išėjimo 2,11-22. Tai viena iš tų istorijų, apie kurias sakoma “Geriau jau to nebūtų įvykę“—tai juodas puslapis visų gerbiamo Mozės biografijoje. Kita vertus, pats faktas, jog šis atpasakojimas neliko nuslėptas, liudija jame aprašytų įvykių autentiškumą. Šventajame Rašte  nesiekiama „pridengti“ ar kaip nors užglaistyti įvykdytus nusikaltimus,  kas bebūtų jų autoriai. Čia atskleidžiamos ne vien herojiškos pagrindinių personažų savybės. Paimkime kad ir mūsų tikėjimo protėvį Abraomą bei jo ne itin kilnų sprendimą „perleisti“ savo žmoną Egipto faraonui, kad išgelbėtų save (Pradžios 12,10-20). Arba Dievo išrinktąjį karalių Dovydą, kuris iš savanaudiškų paskatų nužudo nekaltą žmogų (2 Samuelio 11).  Arba išmintingąjį Saliamoną, nesugebantį atsispirti savo naujų žmonų vilionėms garbinti svetimus dievus (1 Karalių 11). Visų šių istorijų fone Mozės atvejis jau nebeatrodo toks išskirtinis.