Jeigu nori gerų permainų savo šeimoje, pirmiausia pasikeisk pats. Supratimas, ką reiškia “būti vyru”, amžiams bėgant susilaukė daug klaidingų aiškinimų. Paskutiniame šimtmetyje dėl evoliucijos teorijos visuotinio pripažinimo ir kitokių ideologinių judėjimų ši problema tapo dar sudėtingesnė.
Kadangi viskas atsirado atsitiktinai ir savaime – taip moko evoliucionistai – žmogus nebėra atsakingas už tai, ką jis daro. Kitaip sakant, jis gali gyventi taip, kaip jam išeina. Malonumai ir jo paties “ego” tampa tokio žmogaus gyvenimo principu. Tačiau Biblija skelbia, kad viską sutvėrė Dievas, taip pat ir visą gyvojo pasaulio rūšių įvairovę (Pr 1,20-26). O tai reiškia, kad kiekviena rūšis turi savo paskirtį. Priešininkai neigia Dievą, Kūrėją, savo vietą matydami malonumų ieškojime. Todėl vidinė tuštuma užpildoma kitais dalykais: ideologija, pramogomis ir pan. – tuo, kas ne visada žmogui geriausia.
Tačiau Biblija kitaip piešia vyro vaidmenį. Vyras turi vadovauti savo šeimai. Tačiau būti vadovu ir būti “diktatoriumi” nėra tas pats. Viską reikia daryti su meile, kas ne taip paprasta, ir ar ne todėl Dievas sako: “Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save” (Ef 5, 25). Dievo paliepimai yra tarytum turėklai, padedantys išstovėti ten, kur be jų paslystume ir sukluptume. Taciau išlaikyti pusiausvyrą ne visada lengva, nes vyras turi būti ir švelnus, ir tvirtas. Tvirtas, bet mylintis. Todėl kai kurie vyrai bijo būti per griežti, kartu baimindamiesi būti per švelnūs ir taip prarasti “šeimos galvos” pozicijas. Tada dažniausiai jie tyli, kai reikia imtis sprendimų, arba tampa “ugnikalniais”, kai reikia patylėti. Galiausiai vyras tampa abejingas, nenorintis prisiimti atsakomybės už šeimą. Jam šeima tarytum nebeegzistuoja. Todėl jis bando save išreikšti darbe, laisvalaikio pomėgiuose arba ,blogiausia, vartodamas alkoholį ir pan. Šitoks vyras jau sunkiai pajėgia nubrėžti šeimos gyvenimui kryptį. O nesprendžiamos problemos gilėja. Galiausia nusivylusi žmona ima kritikuoti vyro požiūrį ir elgseną, kol tas pasijunta visiškai užguitas ir pasimetęs.
Kita priežastis, dėl kurios vyrai vengia savo pareigų ir nežino, kaip tinkamai elgtis vienu ar kitu atveju, yra ta, kad jų tėvai niekada nebuvo jiems geras pavyzdys šeimoje arba jie anksti mirė.
Kristus – pavyzdys mums
Vyro meilės žmonai pavyzdys yra Kristaus meilė Bažnyčiai, dėl kurios Jis atidavė savo gyvybę. Kristus padarė viską, kad Jo Bažnyčia būtų garbinga, be dėmės ir raukšlės (plg. Ef 5, 27). Tam negalime likti abejingi.
Vyro dovana savo žmonai – jo meilė, kuri gali reikštis skirtingais būdais, veiksmais ir žodžiais! Kada paskutinį kartą nupirkote žmonai gėlių? Kada dviese ėjote pasivaikčioti arba į kavinę? Kada paskutinį kartą pasakėte žmonai, kad ją mylite? O gal esate kaip šitas vyras, kuris, sudalyvavęs seminare apie santuoką, į klausimą, ką per seminarą išmoko, atsakė: “Aš supratau, kad man reikia žmonai pasakyti, jog ją myliu“. Ir jis pridūrė: „Aš pasakiau, kad ją myliu, prieš 31 metus, ir nuo to laiko nebuvau jai daugiau to sakęs“. O jo žmonai, kuri stovėjo šalia jo, veidu riedėjo ašaros. Tai buvo džiaugsmo ašaros, kadangi ji pagaliau išgirdo tuos žodžius, ir neabejotinai tai buvo liūdesio ašaros, dėl praeitų metų skausmo, kurį sukėlė vyras, daugiau galvojantis apie save nei apie savo sutuoktinę.
Tikrai per daug vyrų turi sunkumų išreikšti savo giliausius jausmus – būti atvirais ir pasisakančiais apie savo meilę. Tačiau mes neturime pasirinkimo, kadangi esame pašaukti patenkinti mūsų žmonų norus.
Kai kurie vyrai netgi nepastebi, kad jų žmona buvo pas kirpėją arba naudoja naujus kvepalus. Jeigu taip atsitiko, verta susirūpinti. Meilė nėra vien jausmas, bet ir kasdienis apsisprendimas. „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas“ (Ef 5, 25) – tai įsakymas. Dievas liepia mums mylėti nepriklausomai nuo aplinkybių ar to, ką jaučiame, nes tas, kuris remiasi tik savo jausmais, panašus į žmogų, statantį sau namus ant smėlio: jausmai ateina ir praeina. Kai kurie psichologai teigia, jog mūsų emocijos kinta kas 30 minučių. Bet jeigu valingai paklusime įsakymui, jausmai ateis. Priešingu atveju problemų neišvengsime.
2. Meilė – tai įsipareigojimas sutuoktiniui
Kartą kažkas manęs paklausė: „ Įsivaizduok save tokioje sitaucijoje: butas dega, o viduje liko tavo žmona ir tavo motina. Laiko išgelbėti turi tik vienai iš jų. Ką rinktumeisi?“
Nemažai santuokų išyra, nes sutoktiniai neteisingai supranta, kas yra santuoka. Antrame Pradžios knygos skyriuje pasakyta: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“. Tai pats artimiausias ryšys tarp dviejų žmonių, koks tik gali būti. Ne giminės, ne tėvas ar motina, netgi jūsų vaikai nėra tokie artimi, kaip jūsų santuokos partneris.
3. Vyras ir žmona turi veikti vieningai
Ar jūs esate viena komanda? Paprastai moteris daugiau laiko skiria savo vaikams negu vyras. Taigi žmona dažniau susiduria su netinkamu savo atžalų elgesiu, kas iš jos pareikalauja nemažai vidinės ramybės. Vaikai turi įsisąmoninti, kad mama ir tėtis yra viena: jeigu aš nusikaltau mamai, manęs taip pat laukia nemalonus pokalbis su tėčiu.
O kaip jūs priimate sprendimus santuokoje? Klausiu todėl, kad daugelis vyrų savo buvimą šeimos „galva“ naudoja kaip lazdą, kad priverstų savo žmonas „pasiduoti“. Nemanau, kad Paulius klydo rašydamas: „Nei moteris nėra nepriklausoma nuo vyro, nei vyras nėra nepriklausomas nuo moters“. Santuokoje mums reikia vienas kito. Taip pat ir sprendimus mes turime priimti kaip pora.
4. Kokį vyrą nori matyti Dievas
Problemų šeimoje sumažėja ir jos lengviau sprendžiamos, jeigu vyras gyvena pagal Dievo Žodį. Apie tai kalbama Apaštalų darbų knygoje: “Radau Dovydą…vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus Mano norus“ (Apd 13, 22). Ką dar mes žinome apie Dovydą?
Dovydas buvo maldos žmogus. Tai liudija jo parasytos psalmės. Jeigu tu nori permainų savo šeimoje – melskis. Dovydas klausėsi, ką jam sako Dievas: „Viešpatie, auštant kreipiuosi į Tave malda ir laukiu“ (Ps 5, 4). Todėl ir mes turime ieškoti Dievo valios Jo Žodyje – Biblijoje. Dovydas mokėsi iš klaidų. Mes taip pat nesame tobuli, todėl turime priimti Dievo pamokas savo gyvenime.
Lic. theol. Markus Geibel
