4. Iš meilės Dievas atsiuntė į pasaulį savo Sūnų – žmogų Jėzų Kristų.
Jėzus gyveno visada paklusdamas Dievui.
Mirdamas vietoj mūsų, jis prisiėmė mums skirtą bausmę ir pelnė atleidimą.
Būdamas mylintis ir dosnus, Dievas nepaliko mūsų pražūčiai, bet nusprendė išgelbėti. Jis į mūsų pasaulį atsiuntė savo dieviškąjį Sūnų, kad šis taptų žmogumi – Jėzumi iš Nazareto.
Jėzus gyveno visuomet paklusdamas Dievui ir darydamas tik tai, kas Jam patiko. Dėl to jis nenusipelnė nei bausmės, nei mirties. Tačiau vis dėlto mirė. Nors turėjo Dievo galią gydyti ligonius, vaikščioti vandeniu ir net prikelti mirusiuosius, jis leidosi nukryžiuojamas. Kodėl?
Biblijoje randame neįtikėtiną žinią: Jėzus numirė vietoj tokių maištininkų kaip mes. Savo mirtimi jis sumokėjo mūsų skolas Dievui. Jis prisiėmė visą mums Dievo skirtą bausmę, kad mes gautume atleidimą.
To mes tikrai nenusipelnėme. Tai didelė ir dosni dovana.
Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą.
1 Petro laiškas, 3 sk., 18 eil.